Read Lietuvos Biblijos draugija DC Juditos 5 Bible Online

Juditos 5 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Juditos 5

¹Asirų karvedžiui Holofernui buvo pranešta, kad Izraelio tauta pasirengusi karui, uždariusi kalnų perėjas ir sutvirtinusi visas kalnų viršūnes įgulomis bei paspendusi spąstus lygumose.

²Labai įtūžęs, jis susišaukė visus Moabo didžiūnus, Amono pareigūnus bei pajūrio kraštų valdytojus

³ir klausė: „Sakykite man jūs, kanaaniečiai, kokia tai tauta, gyvenanti aukštumų krašte? Kokius ji turi miestus? Kokio dydžio jos kariuomenė? Kur jų galybės ir jėgos ištakos? Kas jų karalius ir kas kariuomenės vadas?

⁴Kodėl tik jie vieni iš visų tautų Vakaruose atsisakė ateiti manęs pasitikti?“

⁵Tada visų amonitų vadas Achioras tarė jam: „Mano viešpatie, malonėk išklausyti pranešimą iš savo tarno lūpų. Aš pasakysiu tau tiesą apie tą tautą, kuri gyvena netoli tavęs kalnų srityje. Jokio melo neišgirsi iš savo tarno lūpų.

⁶Tie žmonės — chaldėjų palikuonys.

⁷Kadaise jie gyveno Mesopotamijoje, nes nenorėjo sekti dievais savo protėvių, gyvenusių chaldėjų krašte.

⁸Už tai, kad jie buvo palikę savo protėvių kelią ir garbino dangaus Dievą — Dievą, kurį buvo pripažinę, — jų protėviai išvarė juos iš savo dievų akivaizdos. Tad jie pabėgo į Mesopotamiją ir ten gyveno ilgą laiką.

⁹Tada jų Dievas įsakė jiems palikti vietą, kur gyveno, ir keliauti į Kanaano kraštą. Ten jie įsikūrė ir praturtėjo auksu, sidabru ir didele daugybe galvijų.

¹⁰Vėliau, badui ištikus visą Kanaano kraštą, jie nusikėlė į Egiptą ir apsigyveno, kol ten buvo maisto. Ten jie tapo tokia didelė minia, kad nebuvo įmanoma suskaičiuoti.

¹¹Egipto karalius pasidarė jiems priešiškas ir išnaudojo juos, versdamas dirbti plytas. Jis nužemino juos, padarydamas vergais.

¹²Jie šaukėsi savo Dievo, ir jis ištiko visą Egipto žemę baisiomis rykštėmis. Tada egiptiečiai išvarė juos iš savo akių.

¹³Dievas nusekino jiems Raudonąją jūrą

¹⁴ir vedė keliu į Sinajų bei Kadeš Barnėją. Išvarę visus dykumos gyventojus,

¹⁵jie įsikūrė amoritų krašte ir savo galybe sunaikino visus hešboniečius. Persikėlę per Jordaną, jie užėmė visą aukštumų kraštą,

¹⁶išvarydami iš ten kanaaniečius, perizus, jebusiečius, sichemiečius ir visus girgašus. Jie ten gyveno ilgą laiką.

¹⁷Kol nenusidėjo savo Dievui, jie gyveno puikiai, nes su jais buvo Dievas, kuris nekenčia nedorybės.

¹⁸Bet nukrypę nuo kelio, kurį jis buvo nužymėjęs, jie be perstojo buvo vis labiau ir labiau kamuojami dažnų karų ir galop išvaryti į svetimo krašto nelaisvę. Jų Dievo šventykla buvo sulyginta su žeme, ir visi miestai užimti priešų.

¹⁹O dabar jie sugrįžo pas savo Dievą ir pargrįžo iš tų vietų, į kurias buvo nublokšti. Jie atgavo Jeruzalę, kur stovi jų šventovė, ir įsikūrė aukštumų srityje, nes ji buvo neapgyventa.

²⁰Tad, mano valdove ir viešpatie, jeigu ta tauta nusikalsta kuo nors per neapsižiūrėjimą, jeigu nusideda savo Dievui, ir mes tikri dėl jų įžeidimo, galime žygiuoti ir priversti juos kovoti.

²¹Bet jeigu jų tauta nekalta, teapeina juos mano viešpats, nes jų Dievas apgins juos, o mes tapsime pajuokos dalyku visam pasauliui“.

²²Achiorui baigus visa tai pasakoti, visi žmonės, stovintys aplink palapinę, pradėjo triukšmauti. Holoferno pareigūnai ir visi pajūrio kraštų bei Moabo gyventojai atkakliai reikalavo, kad jis būtų sudraskytas į gabalus.

²³Jie kalbėjo: „Mes nebijome izraelitų! Tai silpna ir bejėgė tauta, nepajėgi kariauti.

²⁴Tad žygiuokime, valdove Holofernai! Tavo kariuomenė praris juos vienu kąsniu!“