Read Lietuvos Biblijos draugija DC Psalmynas 39 Bible Online

Psalmynas 39 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Psalmynas 39

¹Choro vadovui. Jedutūnui. Dovydo psalmė.

²Tariau: „Apdairiai elgsiuosi savo kelyje, kad nenusidėčiau liežuviu; savo burną užčiaupsiu, kai nedorėliai būna arti“.

³Tylėjau ir nieko nesakiau, susilaikiau net nuo ko nors gero. Bet mano skausmas tik padidėjo,

⁴širdis man užkaito krūtinėje. Bemąstant įsiliepsnojo ugnis ir nebegalėjau susilaikyti neprabilęs:

⁵„Pasakyk man, VIEŠPATIE, kiek ilgai gyvensiu, kokia mano dienų trukmė? Leisk man pažinti, koks laikinas esu.

⁶Tu padarei mano gyvenimą tik sprindžio ilgumo, jo trukmė — beveik niekas tavo akyse. Iš tikrųjų žmogaus būvis — tik vėjo dvelktelėjimas! Sela.

⁷Žmogus praeina kaip šešėlis. Visas jo triūsas — tik migla; jis kaupia turtus, bet nežino, kam jie atiteks!

⁸Tad ko, Viešpatie, aš galiu tikėtis? Tavyje mano viltis.

⁹Išvaduok mane iš visų mano kalčių; nepadaryk manęs kvailųjų pajuoka!“

¹⁰Tyliu ir burnos neatveriu, nes tu tai padarei.

¹¹Nukreipk nuo manęs savo rykštę, aš žūstu nuo tavo rankos smūgių!

¹²Kai drausmini žmogų bausdamas už nuodėmę, tu lyg kandis sunaikini, kas jam brangu. Iš tikrųjų žmogus — tik vėjo dvelktelėjimas! Sela.

¹³Išgirsk mano maldą, VIEŠPATIE, klausykis mano šauksmo, ateik į pagalbą, kai verkiu! Juk aš tik praeinantis svečias, praeivis kaip visi mano protėviai.

¹⁴Nukreipk savo žvilgsnį nuo manęs, kad atsigaučiau pirma, negu nueisiu, ir manęs nebebus.