Read Lietuvos Biblijos draugija DC Mokytojo 7 Bible Online

Mokytojo 7 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Mokytojo 7

¹Geras vardas vertesnis už kvapų aliejų, mirties diena vertesnė už gimimo dieną.

²Verčiau eiti į namus, kur gedima, negu į namus, kur puotaujama, nes toks kiekvieno žmogaus galas, ir gyvieji tesideda tai į širdį.

³Verčiau liūdėti, negu juoktis, nes po liūdnu veidu gali slėptis linksma širdis.

⁴Išmintingųjų širdį patraukia gedulo namai, o kvailųjų širdis — pramogų namuose.

⁵Verčiau klausytis išmintingo žmogaus papeikimo negu kvailo žmogaus pagyrimo.

⁶Juk kvailųjų vėjavaikiškumas — lyg erškėčiai, spragsintys po katilu. Tai irgi migla!

⁷Iš tikrųjų engimas net išmintingąjį gali sukvailinti, o kyšis — sugadinti širdį.

⁸Reikalo pabaiga vertesnė už pradžią; kantri dvasia vertingesnė negu išpuikusi.

⁹Neskubėk supykti, nes pyktis glaudžiasi prie kvailojo krūtinės.

¹⁰Nesakyk: „Tad kaip gali būti, kad seniau buvo geriau negu dabar?“ — nes neišmintinga kelti tokį klausimą.

¹¹Išmintis taip pat vertinga, kaip vertingas paveldas, ir naudinga tiems, kurie mėgaujasi saule.

¹²Juk išminties teikiama ūksmė — kaip pinigų ūksmė, o išmanymo nauda tokia: išmintis jos turinčiam teikia gyvastį.

¹³Apsvarstyk Dievo darbus! Kas gali ištiesinti, ką jis padarė kreiva?

¹⁴Gerą dieną džiaukis gerove, o nelaimės dieną svarstyk: abi — ir viena, ir kita — yra Dievo darbas. Taigi žmogus negali jam dėl ko nors skųstis.

¹⁵Per savo trumpą gyvenimą mačiau du dalykus: kartais teisus žmogus pražūva, nepaisant jo teisumo, ir kartais nedorėlis išlieka, nepaisant jo nedorumo.

¹⁶Neperdėk, būdamas teisus, ir neperdėk, būdamas išmintingas. Kam gi turėtum save pražudyti?

¹⁷Neperdėk, būdamas nedoras, ir nebūk kvailas. Kam gi turėtumei mirti prieš laiką?

¹⁸Geriausia, kad vieno laikytumeis, bet ir nuo kito rankos neatitrauktum, nes kas bijo Dievo, tam su abiem seksis.

¹⁹Išmintis gina išmintingąjį geriau negu dešimt mieste esančių didžiūnų.

²⁰Iš tikrųjų nėra žemėje nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi ir niekada nenusidėtų.

²¹Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba, kad neišgirstum savo vergo tave keikiant.

²²Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus.

²³Visa tai tyriau išmintimi. Tariau: „Būsiu išmintingas“. Bet išmintis liko toli nuo manęs.

²⁴Toli visa, kas buvo, ir giliai giliai palaidota. Kas gali tai išaiškinti?

²⁵Atsidėjau širdimi pažinti, tirti, ieškoti išminties bei dalykų supratimo norėdamas suvokti, kad nedorumas kvailas, o kvailybė — beprotybė.

²⁶Man moteris kartesnė už mirtį. Ji — spąstai, jos širdis — žabangos, o rankos — pančiai. Kas patinka Dievui, tas jos išvengs, bet kas nusideda, tą ji pagaus.

²⁷Štai ką radau, sako Mokytojas, kai dėjau vieną dalyką prie kito, ieškodamas jų supratimo.

²⁸O štai ko dar tebeieškau, nors nesėkmingai: vieną vyrą iš tūkstančio užtikau, bet nė vienos moters tarp jų niekada neradau.

²⁹Taigi radau viena: Dievas padarė žmoniją dorą, bet žmonės leidosi į svarstymus.