Read Lietuvos Biblijos draugija DC Išminties 13 Bible Online

Išminties 13 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Išminties 13

¹Iš prigimties kvaili buvo visi žmonės, kurie gyveno Dievo nepažindami ir matydami gerus dalykus nepajėgė pažinti to, kuris yra[6], nei pripažinti menininko, stebėdamiesi jo darbais!

²Jie laikė dievais ugnį, vėją arba judrų orą, žvaigždžių ratą, galingą potvynį arba didžiuosius dangaus šviesulius, valdančius pasaulį.

³Gėrėdamiesi jų grožiu, žmonės manė, kad jie dievai, tad leisk jiems sužinoti, kiek daug didingesnis už juos jų Šeimininkas, nes juos sukūrė tas, kuris yra grožio šaltinis.

⁴Žmones stebino jų galybė ir grožis, tad leisk jiems suvokti per juos, kiek daug galingesnis tas, kuris juos padarė.

⁵Juk iš kūrinių didingumo ir grožio panašiai suvokiamas ir jų Kūrėjas.

⁶Tačiau tų žmonių nereikia per daug peikti, nes jie turbūt paklysta ieškodami Dievo ir norėdami jį rasti.

⁷Juk jie nesiliauja jo ieškoję, gyvendami tarp jo kūrinių, ir pasitiki tuo, ką mato, nes matomi daiktai gražūs.

⁸Bet net jie negali būti pateisinami,

⁹nes jeigu įstengė būti tokie sumanūs, jog galėjo spėlioti apie Visatą, tai kodėl negalėjo atrasti jos VIEŠPATIES?

¹⁰Bet nelaimingi sudėjusieji viltis į negyvus daiktus, „dievais“ vadindami žmogaus rankų darbus, meniškai apdorotą auksą, sidabrą ir gyvulių atvaizdus ar nenaudingą akmenį, senovės rankos tašinį.

¹¹Juk įgudęs dailidė nusikerta tinkamą medį, dailiai nulupa visą jo žievę ir gražiai apdorojęs padirba naudingą reikmenį, tinkamą kasdien naudoti.

¹²Nuo rankdarbio atlikusiais šipuliais jis išsiverda valgyti ir prisivalgo iki soties.

¹³Bet vieną niekam tikusį šipulį, kreivą ir pilną gumbų pagalį, jis pasiima ir atliekamu laiku kruopščiai drožia. Tą medį jis įgudusiai drožinėja ir suteikia jam žmogaus pavidalą

¹⁴arba išdrožia jį panašų į kokį nors bevertį gyvūną. Apglaistęs ryškiai raudonais dažais, nudažęs jo paviršių ir užtapęs visas dėmes,

¹⁵jis padaro jam tinkamą nišą ir įstatęs pritvirtina prie sienos vinimi.

¹⁶Jis pasirūpina, kad kartais nenukristų nuo sienos, nes žino, jog jis pats sau padėti negali. Juk iš tikrųjų tai tik paveikslas, ir jam reikia juo rūpintis.

¹⁷Tačiau žmogus, melsdamasis dėl nuosavybės, vedybų ar vaikų, nesigėdi kalbėtis su negyvu daiktu.

¹⁸Dėl sveikatos jis šaukiasi to, kas silpna, dėl gyvybės meldžiasi negyvam daiktui, globos maldauja visiškai bejėgį pagalį, laimingos kelionės — daiktą, negalintį paeiti,

¹⁹pelno, darbo ir sėkmingo amato prašo iš daikto, kuris negali rankų pakelti.