Read Lietuvos Biblijos draugija DC Siracido 1 Bible Online

Siracido 1 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Siracido 1

¹Pratarmė (1) Daug svarbių tiesų mums buvo perduota per Įstatymą, Pranašus ir vėlesnius autorius; dėl jų Izraelio auklėjimas ir išmintis verti gyriaus. (2) Žmonės, susipažinę su tomis tiesomis, turi ne tik patys jas suprasti, bet būdami išminties mylėtojai būti pajėgūs padėti žodžiu bei raštu ir žmonėms, kurie juos mažiau pažįsta. (3) Todėl mano senelis Jėzus, kuris ilgą laiką atsidėjęs lukšteno Įstatymą, Pranašų bei kitų mūsų protėvių raštus ir iš pagrindų juos pažino, ir pats jų paskatintas šį tą parašė apie auklėjimą ir išmintį. (4) Jis tai darė norėdamas, kad mylintys išmintį, susipažinę su jo knyga, darytų didesnę pažangą, mokydamiesi gyventi pagal Įstatymą. (5) Tad dabar esate kviečiami skaityti ją su dėmesiu bei gera valia ir būti atlaidūs dėl bet kokio pastebėto trūkumo, atsiradusio, nepaisant mūsų kruopščių pastangų, verčiant kai kuriuos posakius. (6) Juk kas iš pradžių buvo pasakyta hebrajiškai, nebeturi lygiai tos pačios prasmės, kai tampa išversta į kitą kalbą. (7) Ne tik ši k(...)

²Pajūrio smiltys, lietaus lašai, amžinybės dienos — kas gali tai suskaičiuoti?

³Dangaus aukštis, žemės plotis, bedugnės gelmės — kas gali tai ištirti?

⁴Anksčiau už visa kita buvo sukurta išmintis; nuo amžių išmani jos įžvalga.

⁵Išminties šaltinis — aukštybių Dievo žodis, jos upeliukai — amžini įsakymai[1].

⁶Kam buvo apreikšta išminties šaknis? Kas perpranta jos išmaningumą?

⁷Kam buvo atskleistas išminties išmanymas? Kas perprato jos didžiąją patirtį?

⁸Tėra tik vienas, išmintingas, šiurpą keliantis, savo soste sėdintis

⁹Viešpats. Jis sukūrė ją, apžiūrėjo ir apsvarstė.

¹⁰Jis išliejo ją ant visų savo darbų, ant kiekvieno gyvo kūrinio pagal savo dosnumą, apliejo ja jį mylinčiuosius. Dievo baimė

¹¹Pagarbi Viešpaties baimė yra garbė ir pasididžiavimas, laimė ir šventės džiugesio vainikas.

¹²Pagarbi Viešpaties baimė sušildo širdį, teikdama linksmumo, džiaugsmo ir ilgą gyvenimą.

¹³Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, tam viskas baigsis gerai; mirties dieną jis bus laimingas[2]. Pagarbi Viešpaties baimė yra Viešpaties dovana; jis meilei padaro tvirtus takus.

¹⁴Pagarbi Viešpaties baimė — išminties pradžia; ji sukuriama ištikimiesiems dar jų motinos įsčiose.

¹⁵Ji amžini žmonijos pamatai ir jų palikuonims liks ištikima.

¹⁶Pagarbi Viešpaties baimė — išminties pilnatvė; mirtinguosius ji apsvaigina savo vaisiais.

¹⁷Visus savo namus ji pripildo rinktinių valgių, o svirnus — pjūties derliaus.

¹⁸Pagarbi Viešpaties baimė — išminties vainikas: ji leidžia klestėti ramybei ir sveikatai.

¹⁹Ji apipila pažinimu ir įžvalgiu supratimu, ji didžiai pagerbia tuos, kurie jos laikosi.

²⁰Išminties šaknis — pagarbi Viešpaties baimė, o jos šakos — ilgas gyvenimas.

²¹Pagarbi Viešpaties baimė toli nuvaro nuodėmę; būdama su žmogumi, ji nugręžia pyktį[3]. Kantrumas ir išmintis

²²Neteisingas pyktis negali būti pateisintas, nes pyktis stumia žmogų į pražūtį.

²³Kantrus žmogus ramiai laikosi valandėlę, ir jam grįžta rimtis.

²⁴Valandėlę jis susilaiko netaręs žodžio, o paskui daugelio lūpos skelbia jo sveiką nuovoką.

²⁵Išminties aruoduose yra išmintingų patarlių, bet nusidėjėlis bjaurisi pagarbia Viešpaties baime.

²⁶Jei trokšti išminties, laikykis įsakymų, ir Viešpats jos tau dosniai suteiks.

²⁷Juk pagarbi Viešpaties baimė yra išmintis ir drausmė, o pasitikintis nusižeminimas jį džiugina.

²⁸Nebūk neklusnus pagarbiai Dievo baimei ir nesiartink prie jo dviveidiška širdimi.

²⁹Nesielk veidmainiškai su žmonėmis ir saugok savo lūpas.

³⁰Neaukštink savęs, kad nenupultum ir neužsitrauktum gėdos. Viešpats apreikš tavo paslaptis ir parblokš tave bendruomenės sueigoje, nes tu neatėjai su pagarbia Viešpaties baime, ir tavo širdis buvo pilna vyliaus.