Read Lietuvos Biblijos draugija DC Siracido 17 Bible Online

Siracido 17 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Siracido 17

¹Viešpats žmogų sukūrė iš žemės ir vėl į žemę jį sugrąžina.

²Jis davė jiems ribotą dienų skaičių, bet suteikė galią visa valdyti žemėje.

³Jis apvilko juos jėga, panašia į savo, ir padarė juos pagal savo paveikslą.

⁴Jis įdiegė jų baimę visiems gyvūnams ir leido jiems viešpatauti žvėrims bei paukščiams.

⁵Viešpats davė jiems naudotis penkiomis galiomis; dalytis supratimu jiems buvo duota kaip šeštoji, o kaip septintoji — protas, jų galių aiškintojas[10].

⁶Nuožiūrą, liežuvį, akis, ausis ir suprantančią širdį jiems suteikė,

⁷išminties ir žinojimo juos pripildė, gera ir pikta jiems nurodė.

⁸Kad parodytų savo darbų didybę, į jų širdis jis įdiegė pagarbią Viešpaties baimę.

⁹Jis davė jiems teisę amžinai didžiuotis jo nuostabiais darbais[11].

¹⁰Kad skelbtų jo nuostabius darbus ir šlovintų jo šventąjį vardą,

¹¹jis paklojo jiems pažinimą, gyvenimo įstatymą kaip paveldą.

¹²Jis sudarė su jais amžiną Sandorą ir apreiškė jiems savo įsakymus.

¹³Jo didingą šlovę matė jų akys, ir jo garbingą balsą girdėjo jų ausys.

¹⁴Jis tarė jiems: „Venkite viso, kas pikta!“ — ir davė kiekvienam įsakymus dėl artimo.

¹⁵Jų keliai visada jam žinomi; nuo jo akių jie negali pasislėpti.

¹⁶Jų keliai nuo pat jaunystės veda į pikta, ir savo akmeninės širdies jie nepajėgia permainyti į jautrią širdį[12].

¹⁷Jis paskyrė valdovą kiekvienai tautai, bet Izraelis yra jo paties dalis.

¹⁸Izraelį kaip savo pirmagimį jis auklėja rykšte ir skirdamas jam savo meilės šviesą jo nepalieka[13].

¹⁹Visi jų darbai jam aiškūs kaip saulė, ir jo akys nuolat stebi jų kelius.

²⁰Jų nedorieji darbai nuo jo nepaslėpti, ir visos jų nuodėmės įžeidžia Viešpatį.

²¹Bet Viešpats geras ir pažįsta savo kūrinius, nesunaikina jų ir nepalieka, bet veikiau jų pasigaili[14].

²²Žmogaus išmalda jam tartum antspaudo žiedas; jis brangina žmogaus gerumą kaip akies vyzdį.

²³Vieną dieną jis pakils ir jiems atlygins, atmokės kiekvienam, kaip jis užsitarnavo.

²⁴Tiems, kurie daro atgailą, jis leidžia grįžti ir drąsina tuos, kurie yra netekę vilties. Raginimas atgailauti

²⁵Grįžk pas Viešpatį, palik savo nuodėmes, melskis jo Artume ir mažink savo kaltes.

²⁶Gręžkis vėl į Aukščiausiąjį ir šalinkis nuodėmės, nuoširdžiai nekęsk to, kuo jis bjaurisi.

²⁷Kas giedos šlovės giesmes Aukščiausiajam mirusiųjų pasaulyje, jeigu jo negarbiname, būdami gyvi?

²⁸Mirusių pasaulyje, kaip ir niekada nebuvusių, nutyla šlovės giesmė; tik tie, kurie gyvi ir sveiki, šlovina Viešpatį.

²⁹Koks didelis Viešpaties gailestingumas, jo atlaidumas pas jį grįžtantiems!

³⁰Nieko panašaus nerandama tarp žmonių, nes joks žmogus nėra nemirtingas.

³¹Argi yra kas šviesiau už saulę? Betgi ir ji gali užtemti. Tad kokios tamsios kūno ir kraujo mintys!

³²Dievui atsakingos dangaus aukštybių galybės, o mirtingieji — vien dulkės ir pelenai.