Read Lietuvos Biblijos draugija DC Siracido 20 Bible Online

Siracido 20 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Siracido 20

¹Protingas ir kvailas elgesys Įspėjimas kartais gali būti ne laiku, ir tyla kartais gali apreikšti protingą žmogų.

²Daug geriau įspėti, negu erzintis iš pykčio!

³Kas prisiima savo kaltę, tas bus apsaugotas nuo nesėkmės.

⁴Kaip eunuchas, mėginantis išniekinti mergaitę, atrodo žmogus, prievarta verčiamas daryti, kas teisinga.

⁵Vienas žmogus tyli ir laikomas išmintingu, o kitas, būdamas plepus, nemėgstamas.

⁶Vienas žmogus tyli, nes neturi nieko pasakyti, o kitas tyli, laukdamas tinkamos progos kalbėti.

⁷Išmintingas žmogus tyli, kol ateina tinkamas laikas, o kvailas pagyrūnas tinkamo laiko nepastebi.

⁸Kas per daug kalba, tas sukelia koktumą, o kas nori kitą nukalbėti, tas bus nekenčiamas.

⁹Nelaimėje gali glūdėti laimė žmogui, ir nuostolis gali atnešti nelauktą sėkmę.

¹⁰Būna dovanų, kurios tau neneša jokios naudos, ir būna dovanų, kurios tau atlygina dvigubai.

¹¹Būna nuostolių dėl garbės ir žmonių, pakėlusių galvas iš sunkių bėdų.

¹²Būna, kad žmogus daug perka už mažą kainą, bet moka už tai septyneriopai.

¹³Išmintingas žmogus keliais žodžiais įgyja palankumą, o kvailieji veltui švaisto savo meilikavimą.

¹⁴Sukto žmogaus dovana nebus tau naudinga, nes jis laukia, kad atsilygintum septyneriopai.

¹⁵Jis mažai duoda, bet daug barasi, laido gerklę kaip miesto šauklys. Šiandien jis paskolina, o rytoj reikalauja grąžinti; iš tikrųjų toks žmogus šlykštus.

¹⁶Kvailys sako: „Draugų neturiu. Už mano gerus darbus niekas nedėkoja“.

¹⁷Visi, kurie valgo jo duoną, turi piktą liežuvį. Kaip tyčiojasi iš jo kiekvienas, ir kiek dažnai!

¹⁸Geriau paslysti ant grindinio negu ant liežuvio; taip greitai ateina ir nedorėlių žūtis.

¹⁹Tarsi beskonis skanėstas atrodo pasakojimas ne vietoje, nuolat kartojamas neišmanėlių.

²⁰Patarlė iš kvailio lūpų negerbiama, nes jis nepasako jos tinkama proga.

²¹Būna, kad skurdas sulaiko žmogų nuo nuodėmės; todėl ilsėdamasis jis nejaučia sąžinės graužimo.

²²Būna, kad žmogus iš gėdos nusižudo ar stumia save į pražūtį paisydamas, ką kiti apie jį pamanys.

²³Būna, kad žmogus pažada draugui paisydamas, ką jis apie jį pamanys, ir be reikalo pasidaro sau priešą.

²⁴Melas — bjauri, gėdą žmogui daranti dėmė, tačiau jis nuolat neišmanėlių lūpose.

²⁵Geriau vagis negu nepataisomas melagis, tačiau abiejų likimas — žūtis.

²⁶Melagio kelias veda į negarbę, jo gėda nuolat jį lydi.

²⁷Išmintingas žmogus viršija kitus savo žodžiais, o protingas patinka didžiūnams.

²⁸Kas dirba žemę, tas kaupia savo pjūties derlių, o kas patinka didžiūnams, tas gali atsilyginti už kaltę.

²⁹Paslaugos ir dovanos apakina išmintingųjų akis; lyg apynasris ant burnos, jos nutildo priekaištus.

³⁰Paslėpta išmintis ir nematomas lobis — kokia nauda iš vieno ir kito?

³¹Geriau žmogus, slepiantis savo kvailumą, negu tas, kuris slepia savo išmintį.