Read Lietuvos Biblijos draugija DC Siracido 21 Bible Online

Siracido 21 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Siracido 21

¹Vengti nuodėmės Nusidėjai, mano vaike? Daugiau to nebedaryk, bet prašyk atleidimo už savo praeities nuodėmes.

²Bėk nuo nuodėmės kaip nuo gyvatės, nes jeigu prisiartinsi prie nuodėmės, ji tau įgels. Jos dantys — liūto dantys, ji gali sunaikinti žmogaus gyvastį.

³Kiekviena kaltė — dviašmenis kalavijas; jos žaizda nepagydoma.

⁴Smurtas ir įžūlumas išsekina turtus; taip bus nualinti išdidžiųjų namai.

⁵Malda iš vargšo lūpų eina tiesiai į Dievo ausis; jo nuosprendis skelbiamas be lūkuriavimo.

⁶Kas nekenčia įspėjimo, tas eina nusidėjėlio taku, bet kas pagarbiai bijo Viešpaties, tas gailisi savo širdyje.

⁷Sklandus kalbėtojas plačiai žinomas, bet protingas žmogus pastebi, kai jis paslysta.

⁸Kas stato namus kitų žmonių pinigais, tas panašus į žmogų, renkantį akmenis savo kapo kauburiui.

⁹Nusikaltėlių gauja — kaip pakulų ryšulys; jie gaus galą ugnies liepsnose.

¹⁰Lygiais akmenimis grįstas nusidėjėlių kelias, bet jo gale — mirusiųjų pasaulio duobė.

¹¹Kas laikosi Įstatymo, tas apvaldys savo potraukius; pagarbi Viešpaties baimė — tobula išmintis.

¹²Kas nėra sumanus, tas negali būti išmokytas, bet esti ir sumanumo, kuris neša kartėlį.

¹³Išminčiaus išmanymas — kaip tvinstanti upė, o jo patarimas — kaip gyvybės šaltinis.

¹⁴Kvailio protas kaip sudaužytas ąsotis nebegali talpinti jokio mokslo.

¹⁵Girdėdamas prasmingą posakį, protingas žmogus jam pritaria ir kitą prie jo prideda; tai girdėdamas lengvapėdis pasijuokia ir atsuka nugarą.

¹⁶Kvailio plepėjimas — kaip našta kelionėje, bet protingo žmogaus kalbos malonu klausytis.

¹⁷Sueigoje ieškoma protingo žmogaus nuomonės, į širdį imami jo žodžiai.

¹⁸Kvailiui išmintis — tarsi namų griuvėsiai, bukapročiui mokslas — padriki tauškalai.

¹⁹Neprotingam žmogui auklėjimas — pančiai ant kojų ir antrankiai ant jo rankų.

²⁰Kvailys juokiasi visu balsu, o išmintingas žmogus kukliai šypsosi.

²¹Protingam žmogui auklėjimas — kaip aukso papuošalas, kaip apyrankė jam ant dešinės.

²²Kvailys skuba kelti koją į namus, o gerai išauklėtas žmogus kukliai laukia.

²³Neišauklėtas žmogus žiūri pro tarpdurį į vidų, o išauklėtas žmogus laukia lauke.

²⁴Nemandagu žmogui klausytis prie durų; išauklėtą žmogų apimtų gėda.

²⁵Plepių lūpos kartoja kitų žodžius, o išmintingųjų žodžiai rūpestingai sveriami.

²⁶Kvailių protas jų burnoje, o išmintingųjų burna jų prote.

²⁷Kai nedoras žmogus keikia savo priešą, jis iš tikrųjų keikia save patį.

²⁸Šmeižikas juodina save patį ir būna nekenčiamas kaimynų.