Read Lietuvos Biblijos draugija DC Siracido 23 Bible Online

Siracido 23 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Siracido 23

¹Viešpatie, Tėve ir mano gyvenimo Valdove, nepalik manęs jų užgaidoms ir neleisk man per jas nupulti!

²Kas laikys parengtą botagą mano mintims ir drausmės rykštę mano širdžiai, kad nereikėtų gailėtis manęs klystančio ir neliktų nepastebėtos mano nuodėmės?

³Tuomet mano klaidų nepadaugėtų ir mano nuodėmių nesusikauptų; tuomet neparpulčiau prieš savo priešininkus, ir nedžiūgautų dėl to mano priešas.

⁴Viešpatie, Tėve ir mano gyvenimo Dieve, neleisk man turėti išpuikėlio akių,

⁵atitolink nuo manęs pikto geismą.

⁶Teneapima manęs nei noras apsiryti, nei geiduliai, teneužvaldo manęs gėdingi norai. Liežuvio valdymas

⁷Klausykitės, mano vaikai, pamokymo apie kalbėjimą, nes kas jo laikosi, tas nepateks į pinkles.

⁸Nusidėjėlis sugaunamas jo paties lūpomis; jomis suklumpa keikūnas ir įžūlus žmogus.

⁹Nepratink savo burnos prisiekinėti nei be reikalo tarti Šventojo vardą.

¹⁰Juk kaip nuolat prižiūrimas vergas nebus be randų, taip žmogus, nuolat prisiekinėjantis ir tariantis Vardą, niekada nebus apvalytas nuo nuodėmės.

¹¹Kas dažnai prisiekia, tas kaupia savo kaltę; rykštė nepaliks jo namų. Jei neteisingai prisiekia, jis užsitraukia kaltę, o jei nepaiso savo įsipareigojimo, dvigubai nusideda. Jei jis kreivai prisiekia, negali būti pateisintas, ir jo namai prisipildys negandų.

¹²Yra žodžių, kurie nusipelno mirties; niekad tenebūna jų girdėti Jokūbo pavelde! Tokie žodžiai svetimi pamaldiems žmonėms; jie niekada nesivolios nuodėmėje.

¹³Neleisk savo burnai apsiprasti su storžieviška kalba, nes joje glūdi nuodėmingi žodžiai.

¹⁴Atsimink savo tėvą ir motiną, kai sėdi tarp didžiūnų, antraip gali užsimiršti jų akivaizdoje ir elgtis kaip kvailys iš blogo įpročio, o paskui norėsi, kad nebūtumei gimęs, arba keiksi savo gimimo dieną.

¹⁵Kas pratęs vartoti keiksmažodžius, tas nesudrausmins savęs per visą savo gyvenimą.

¹⁶Dvi žmonių rūšys daugina nuodėmes, o trečioji užsitraukia pyktį. Deganti aistra — liepsnojanti ugnis, neužgesinama, kol visiškai neperdega; žmogus, atsidavęs gašlumui su giminėmis, niekada nesiliaus, kol ta ugnis jo nesudegins;

¹⁷ištvirkėlis, kuriam kiekviena duona saldi, niekada nesiliaus, kol nenumirs.

¹⁸Žmogus, išniekinantis savo vedybų guolį, sako sau: „Kas gali mane matyti? Tamsa mane supa, sienos mane slepia. Niekas manęs nemato. Ko man rūpintis? Aukščiausiasis mano nuodėmių neatmins“.

¹⁹Jo baimė ribojasi žmonių akimis, ir jis nesupranta, kad Viešpaties akys dešimt tūkstančių kartų šviesesnės už saulę, mato visus žmogaus kelius ir įžvelgia slapčiausius užkampius.

²⁰Tas, kuris pažįsta kūrinius prieš jų buvimą, pažįsta juos visus ir tada, kai jie sukurti.

²¹Toks žmogus bus apkaltintas miesto gatvėse; ten, kur mažiausiai įtars, jis bus sugautas.

²²Taip atsitinka ir moteriai, kuri būdama neištikima savo vyrui apdovanoja jį įpėdiniu iš svetimo.

²³Pirma, ji nepakluso Aukščiausiojo Įstatymui, antra, nusikalto savo vyrui, trečia, savo palaidu elgesiu nusikalto svetimavimu ir pagimdė vaikus nuo kito vyro.

²⁴Ji pati bus atvesta į bendruomenės sueigą, ir jos vaikai turės dėl to kentėti.

²⁵Jos vaikai nesuleis šaknų, o jos šakos neduos vaisių.

²⁶Ji paliks prakeiktą atsiminimą, ir jos gėda niekada nebus ištrinta[20].

²⁷Taip visi ją pergyvenusieji pažins, kad nėra nieko geriau už pagarbią Viešpaties baimę ir nieko saldžiau už klusnumą Viešpaties įsakymams.

²⁸Viešpaties sekimas — didelė garbė, o būti jo priimtam reiškia ilgai gyventi[21].