Read Lietuvos Biblijos draugija DC Siracido 43 Bible Online

Siracido 43 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Siracido 43

¹Aukštųjų valdų grožis, giedrasis padangių skliautas ir pats dangus yra šlovės reginys.

²Saulė pasirodo ir tekėdama skelbia, koks ji nuostabus spinduolis — Aukščiausiojo kūrinys.

³Vidudienį ji išdegina žemę, ir kas gali pakelti jos ugningą kaitrumą?

⁴Tartum liepsnojanti kieto metalo krosnis, ji savo spinduliais padega kalnus. Ugningu liežuviu ji sudegina pasaulį, savo spindesiu apakina akis.

⁵Taip, didis yra Viešpats, jos Kūrėjas, kurio žodžiu ji skuba savo keliu!

⁶Mėnulis žymi metų laikų kaitą, viešpatauja laikams ir tarnauja kaip jų amžinas ženklas.

⁷Iš mėnulio ateina ženklas iškilmių dienomis, iš šviesos davėjo, blėstančio po pilnaties.

⁸Jaunatis, kaip rodo vardas, atsinaujina. Koks jis nuostabus, kai keičiasi! Švyturys galybėms aukštybėse, šviečiantis dangaus skliaute!

⁹Dangaus grožis ir puikybė — žvaigždės, puošiančios savo mirgėjimu Viešpaties aukštybes.

¹⁰Viešpaties įsakymu jos stovi skirtose vietose ir niekada nepailsta budėdamos.

¹¹Pažvelk į vaivorykštę! Tada šlovink jos Kūrėją, nes ji nepaprastai graži dėl savo puošnumo.

¹²Ji apglėbia dangaus skliautą savo didingu lanku, kurį galingai įtempė Aukščiausiojo rankos.

¹³Savo žodžiu jis siunčia pūgą ir paskubina savo nuosprendžio žaibus.

¹⁴Tada atidaromos saugyklos, ir debesys išskuba kaip paukščiai.

¹⁵Savo galybe jis duoda perkūnijos debesims jėgą ir sutrupina krušos gabalus.

¹⁶Jo balso griausmas verčia raitytis žemę, savo galybe jis supurto kalnus.

¹⁷Jo valia pietys pučia, šiaurys atpučia audrą ir atūžia viesulas.

¹⁸Sniegą jis barsto lyg plasnojančius paukščius, snaigės krinta ant žemės lyg skėrių spiečiai. Jų baltumo grožis apakina akis, o širdis, joms dulksnojant, stebisi.

¹⁹Jis beria šerkšną žemėje kaip druską; varvekliai sušąla kaip erškėčių dygliai.

²⁰Jis pasiunčia šaltus šiaurio gūsius, ir vandenį sukausto ledas, apdengdamas visas kūdras, tartum vanduo apsišarvuotų.

²¹Kai kalnų augaliją išdegina kaitra, o žydinčios lygumos tarsi liepsnoja,

²²lašantys debesys visa greitai pagydo, ir krintanti rasa atgaivina išdžiūvusią žemę.

²³Savo minties galybe jis numalšino bedugnę ir apsodino ją salomis.

²⁴Žmonės, plaukę jūra, pasakoja apie jos pavojus; jų klausydamiesi būname lyg perkūno trenkti.

²⁵Joje yra keistų ir nuostabių kūrinių, visokiausių gyvūnų ir milžiniškų jūros pabaisų.

²⁶Per jį sekasi kiekvienam jo pasiuntiniui, ir jo įsakymu šis įvykdo jo valią.

²⁷Kad ir kiek pasakotume, negalėtume visko apsakyti; tad paskutinis žodis tebus toks: „Jis yra visas visur!“

²⁸Kur galime rasti jėgų jam pašlovinti? Juk jis didingesnis už visus savo kūrinius.

²⁹Iš tikrųjų šiurpą keliantis ir didingas Viešpats, nuostabi jo galybė.

³⁰Garbinkite Viešpatį ir aukštinkite jį, kiek tik galite. Aukštindami jį, sukaupkite visas jėgas ir nepasiduokite nuovargiui, nors ir negalite jo suprasti.

³¹Juk kas yra jį matęs ir kas gali jį apsakyti? Ar kas gali pašlovinti jį, kaip dera?

³²Daug dalykų, didesnių už šiuos, yra paslėpta, nes aš esu matęs tik nedaug jo kūrinių.

³³Viešpats padarė visus kūrinius ir jį garbinantiesiems suteikia išminties.