Read Lietuvos Biblijos draugija DC Siracido 46 Bible Online

Siracido 46 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Siracido 46

¹Jozuė ir Kalebas Jozuė, Nūno sūnus, buvo narsus mūšyje ir Mozės įpėdinis pranašo tarnyboje, sukurtas būti, kaip leidžia suprasti jo vardas[31], didžiu Dievo išrinktųjų gelbėtoju, bausti priešus ir duoti izraelitams jų paveldą.

²Koks didis jis buvo, kai pakėlė ranką kirsti kalaviju miestams!

³Kas galėjo jam priešintis, kai jis kovojo Viešpaties mūšius?

⁴Argi ne jo ranka buvo sustabdyta saulė, ir viena diena tapo lyg dvi?

⁵Jis šaukėsi Aukščiausiojo, Visagalio, kai priešai apgulė jį iš visų pusių, ir Visagalis Viešpats atsiliepė jam nuožmia akmenų krušos audra.

⁶Mūšyje jis nugalėjo tą tautą ir šlaite sunaikino priešus, kad tautos pripažintų jo narsą ir žinotų, jog Viešpats stebi savo tautos kovas.

⁷Jis visur atsidavė Visagaliui ir Mozės dienomis įrodė savo ištikimybę; jis ir Jefunės sūnus Kalebas pasipriešino maištininkų sueigai, sulaikė tautą nuo nuodėmės ir nutildė jų nedorą murmėjimą.

⁸Todėl tik jiedu buvo apsaugoti iš šešių šimtų tūkstančių pėstininkų, kad vestų izraelitus į jų paveldą, į kraštą, tekantį pienu ir medumi.

⁹Jėga, kurią Viešpats suteikė Kalebui, pasiliko su juo net žilos senatvės sulaukus, tad jis galėjo užimti krašto aukštumas, ir jo vaikai gavo jas kaip paveldą,

¹⁰idant visi izraelitai matytų, kaip gera būti atsidavusiu Viešpaties sekėju. Teisėjai

¹¹Teisėjai, kiekvienas pagal savo pašaukimą, taip pat buvo žmonės, kurių širdžių nesuviliojo stabai ir kurie neatsimetė nuo Viešpaties; palaimintas tebūna jų atminimas!

¹²Jų kaulai teželdina naują gyvastį ten, kur jie guli, šlovė šių įžymių žmonių teatgyja per jų vaikus! Samuelis

¹³Žmonių gerbiamas, brangus savo Kūrėjui, įžadu pažadėtas dar motinos įsčiose ir pašventintas Viešpačiui kaip pranašas buvo Samuelis — teisėjas, kuris atnašavo auką. Dievo žodžiu jis įvedė karalystę ir patepė didžiūnus, kad valdytų jo tautą.

¹⁴Viešpačiui pavedus, jis teisė bendriją, lankydamas Jokūbo stovyklas.

¹⁵Savo ištikimybe jis pasirodė tikras pranašas, o savo žodžiais — patikimas regėtojas.

¹⁶Jis šaukėsi Viešpaties, Visagalio, priešams apstojus iš visų pusių, ir atnašavo žinduklį ėriuką.

¹⁷Tada Viešpats sugriaudė iš dangaus, ir nuaidėjo šiurpą keliantis jo balsas.

¹⁸Jis nugalėjo priešo valdovus ir sunaikino visus filistinų didžiūnus.

¹⁹Artindamasis prie savo gyvenimo galo, prieš Viešpatį ir jo pateptąjį jis paliudijo: „Jokio kyšio ar slaptos dovanos nesu paėmęs nė iš vieno!“ Ir niekas neišdrįso jo apkaltinti.

²⁰Net jam mirus, žmonės ieškojo jo patarimo; jis pranešė karaliui apie jo mirtį ir iš kapo pakėlė balsą pranašaudamas, kad padarytų galą tautos nedorumui.