Read Lietuvos Biblijos draugija DC Jeremijo 51 Bible Online

Jeremijo 51 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Jeremijo 51

¹Taip kalba VIEŠPATS: „Žiūrėk! Pakelsiu nuožmų vėją Babilonui ir Leb Kamajo[31] gyventojams.

²Pasiųsiu vėtytojus į Babiloną, kad jį išvėtytų ir nuniokotų kraštą. Ak, puls jie nelaimės dieną jį iš visų pusių!

³Tenetempia lankininkas savo lanko ir tenesigiria savo krūtinės šarvais! Nesigailėkite jo jaunų vyrų, sunaikinkite visą jo kariuomenę!“

⁴Nukauti jie gulės chaldėjų krašte, sužeisti — jo gatvėse.

⁵Izraelio ir Judo karalystės nepaliktos jų Dievo, Galybių VIEŠPATIES, našlėmis, nors jų kraštas buvo pilnas nusikaltimų Izraelio Šventajam.

⁶Bėkite iš Babilono, tegelbsti kiekvienas savo gyvybę! Nežūkite dėl jo kaltės, nes dabar — VIEŠPATIES keršto metas; jis gaus, ko nusipelnęs.

⁷Babilonas buvo aukso taurė VIEŠPATIES rankoje, nugirdanti visą žemę. Tautos gėrė iš jos vyną, todėl išėjo iš proto.

⁸Staiga krito Babilonas ir buvo sutriuškintas; apraudok jį! Atneškite balzamo jo žaizdai, galbūt ji dar užgydoma.

⁹„Bandėme Babiloną gydyti, bet jis nepagydomas. Palikite jį! Eikime kiekvienas į savo kraštą!“ Taip, jo teismas pasiekė dangų, pakilo iki pat debesų.

¹⁰VIEŠPATS parodė mūsų teisumą; ateikite, paskelbkime Sione, ką padarė VIEŠPATS, mūsų Dievas.

¹¹Aštrinkite strėles, pripildykite strėlines! VIEŠPATS pažadino medų karalių dvasią, nes nutarė sunaikinti Babiloną. Ak, tai VIEŠPATIES kerštas, kerštas už jo Šventyklą!

¹²Iškelkite mūšio vėliavą prie Babilono sienų! Padidinkite sargybą, pastatykite sargybinius, renkite pasalas, nes VIEŠPATS nutarė ir įvykdė, ką buvo kalbėjęs apie Babilono gyventojus.

¹³Tau, kuri gyveni prie galingų vandenų ir esi paskendusi turtuose, atėjo galas, tavo gyvenimo siūlas nutrauktas.

¹⁴Galybių VIEŠPATS prisiekė pats savimi: „Ak, pripildysiu tave karių kaip skėrių; jie šauks pergalės šauksmą“.

¹⁵Savo galybe jis padarė žemę, savo išmintimi sukūrė pasaulį ir savo išmanymu išskleidė dangų.

¹⁶Jam sugriaudus, kyla vandenų sąmyšis danguje, jis pakelia garus nuo žemės pakraščių, lietų pripildo žaibų, vėją paleidžia iš savo svirnų.

¹⁷Kiekvienas žmogus yra kvailas ir neišmanėlis; visus auksakalius gėdina jų stabai, nes ką jie nulieja, tai melas; jie neturi gyvybės.

¹⁸Jie nieko neverti, juoko darbas; jų bausmės metu jie žus.

¹⁹Ne tokia Jokūbo dalia, nes jis yra tas, kuris visa padarė, Izraelis — jo paveldo gentis, Galybių VIEŠPATS — jo vardas.

²⁰„Tu — mano vėzdas, mano kovos ginklas; tavimi daužau tautas, tavimi naikinu karalystes.

²¹Tavimi daužau žirgą ir raitelį, tavimi daužau kovos vežimą ir vežiką.

²²Tavimi daužau vyrą ir žmoną, tavimi daužau senį ir vaiką, tavimi daužau jaunuolį ir merginą.

²³Tavimi daužau piemenį ir jo kaimenę, tavimi daužau artoją ir jo jaučių jungą, tavimi daužau valdytoją ir jo įgaliotinius.

²⁴Aš atsilyginsiu jūsų akyse Babilonui ir visiems Chaldėjos gyventojams už visas blogybes, kurias jie padarė Sione, — tai VIEŠPATIES žodis.

²⁵Tikėk manimi! Aš prieš tave, niokotojų kalne, visos žemės niokotojau! — tai VIEŠPATIES žodis. — Aš ištiesiu savo ranką į tave, nuritinsiu tave nuo uolų ir paversiu tave perdegusiu kalnu.

²⁶Iš tavo griuvėsių nebus imama nei kertinio akmens, nei akmens pamatams. Tu liksi amžina dykynė, — tai VIEŠPATIES žodis.

²⁷Duokite ženklą kraštui, pūskite ragą tautoms! Pašventinkite tautas karui su juo, pašaukite prieš jį visas karalystes: Araratą, Minį ir Aškenazą! Paskirkite jo priešams vadą, rikiuokite žirgus kaip skėrių knibždynę.

²⁸Pašventinkite tautas karui su juo — medų karalių drauge su jo valdytojais bei visais įgaliotiniais ir kiekvieną jam pavaldų kraštą.

²⁹Žemė dreba ir raitosi, nes vykdomas VIEŠPATIES užmojis prieš Babiloną — paversti Babilono kraštą tyrais, kur nėra jokio gyventojo.

³⁰Babilono galiūnai liovėsi kovoję ir lindi savo tvirtovėse. Išseko jų drąsa, jie elgiasi kaip moterys. Dega pastatai, sulaužytos vartų velkės.

³¹Pasiuntinys bėga įkandin pasiuntinio, šauklys įkandin šauklio pranešti karaliui, kad visas miestas paimtas,

³²brastos užimtos, pelkės padegtos ir kariai siaubo apimti“.

³³Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Duktė Babilonas — kaip klojimas per kūlimą; dar truputis, ir ateis jos pjūties metas“.

³⁴„Babilono karalius Nebukadnecaras surijo mane[32], sugriovė mane, padarė iš manęs tartum tuščią indą. Kaip slibinas prarijo mane, pripildė savo pilvą mano skanėstų ir išvarė mane.

³⁵Tebūna atkeršyta Babilonui už mano žaizdas!“ — sakys Siono miestas. „Tebūna atkeršyta Chaldėjos žmonėms už mano kraują!“ — sakys Jeruzalė.

³⁶O dabar taip kalba VIEŠPATS: „Tikėk manimi! Aš ginsiu tave, atkeršysiu už tave. Nusausinsiu jo jūrą, išsekinsiu jo šaltinį;

³⁷Babilonas virs griuvėsių krūva, šakalų landyne, siaubo reginiu ir pajuoka, be gyvo žmogaus.

³⁸Kaip liūtai jie drauge riaumos, kaip liūtukai jie urgs.

³⁹Jiems nerimstant aš sutaisysiu gėrimą ir girdysiu juos, kol pralinksmės. Tuomet jie užmigs amžinu miegu ir niekada neatsibus, — tai VIEŠPATIES žodis. —

⁴⁰Nuvesiu juos į skerdynių vietą kaip ėriukus, kaip avinus ir ožius.

⁴¹Taip buvo užimtas Šešachas, į nelaisvę paimtas visos žemės gyrius! Kokiu pasibaisėjimu tautoms tapo Babilonas!

⁴²Jūra apsėmė Babiloną, šniokščiančios bangos jį užliejo.

⁴³Jo miestai tapo siaubo reginiu, sausros šalimi ir tyrais, kur niekas negyvena, joks žmogus nekelia kojos.

⁴⁴Aš nubausiu Babilone Belį ir ištrauksiu iš jo nasrų, ką buvo prarijęs. Ateityje tautos pas jį daugiau nebeplūs, sugriuvo Babilono siena!

⁴⁵Išeik iš jo, mano tauta! Gelbėkite kiekvienas savo gyvybę nuo VIEŠPATIES degančio pykčio!

⁴⁶Nuo šiol nenustokite drąsos ir nenuogąstaukite dėl gandų, kurie sklinda krašte, nes vienoks gandas ateina vienais metais, kitoks kitais, gandai apie smurtą krašte ir apie valdovą, kuris kovoja su valdovu.

⁴⁷Tikėk manimi! Ateina dienos, kai aš nubausiu Babilono stabus. Jo visas kraštas bus sugėdintas, ir visi jo užmuštieji gulės jame.

⁴⁸Tuomet dangus ir žemė, jie ir visa, kas juose, džiūgaus dėl Babilono žuvimo, kai iš šiaurės ateis jo niokotojai“, — tai VIEŠPATIES žodis. —

⁴⁹Taip, Babilonas turi žūti dėl Izraelio užmuštųjų, kaip visos žemės užmuštieji žuvo per Babiloną.

⁵⁰Jūs, pabėgėliai nuo kalavijo, skubėkite, negaiškite! Prisiminkite VIEŠPATĮ iš tolo, Jeruzalė teateina jums į širdį!

⁵¹Mes sugėdinti, nes patyrėme pajuoką. Veidai mums kaista iš gėdos, nes svetimieji įėjo į mūsų VIEŠPATIES Namų Šventyklą.

⁵²„Todėl, tikėk manimi, ateina dienos, — tai VIEŠPATIES žodis, — kai aš nubausiu jo stabus, ir visame jo krašte dejuos sužeistieji.

⁵³Nors Babilonas ir pakiltų į dangų, nors įsitvirtintų galingoje aukštybėje, mano niokotojai jį pasieks“, — tai VIEŠPATIES žodis.

⁵⁴Klausykitės! Ataidi riksmas iš Babilono, baisus bildesys iš Chaldėjos krašto!

⁵⁵Ak, niokoja VIEŠPATS Babiloną, tildo jo siaubingą ūžesį! Šniokščia jo bangos kaip galingi vandenys, aidi jų siautėjantis ūžesys,

⁵⁶nes niokotojas atėjo į jį, į Babiloną. Jo galiūnai paimti nelaisvėn, jų lankai sulaužyti, nes VIEŠPATS yra atlyginimo Dievas, ir jis tikrai atlygins.

⁵⁷„Taip nugirdysiu jo didžiūnus ir išminčius, jo valdytojus, įgaliotinius ir galiūnus, kad jie užmigs amžinu miegu ir niekada nepabus“, — tai žodis Karaliaus, kurio vardas — Galybių VIEŠPATS.

⁵⁸Taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Plačioji Babilono siena bus sulyginta su žeme, aukštieji vartai sudeginti ugnimi. Taigi tautos tuščiai triūsia ir gentys dėl liepsnų varginasi“.

⁵⁹Štai kokį reikalą pranašas Jeremijas patikėjo Machsėjos sūnaus Nerijos sūnui Serajai, kai tas ėjo į Babiloną drauge su Judo karaliumi Zedekiju ketvirtais jo valdymo metais. Seraja buvo stovyklų tvarkytojas.

⁶⁰Jeremijas atskiroje knygoje buvo aprašęs visas nelaimes, kurios turėjo ištikti Babiloną, ir visus anuos žodžius, kurie buvo rašyti Babilonui.

⁶¹Jeremijas tarė Serajai: „Kai pasieksi Babiloną, žiūrėk, kad perskaitytum garsiai visus šituos žodžius.

⁶²Paskui tarsi: ‘VIEŠPATIE, tu pats grasinai sunaikinti tą vietą taip, kad nei žmonės, nei gyvuliai joje nebegyvens, kad ji amžinai liks tyrais’.

⁶³Baigęs skaityti knygą, pririšk prie jos akmenį, įmesk į Eufratą

⁶⁴ir tark: ‘Taip Babilonas nuskęs! Nebepakils iš nelaimės, kurią jam atsiųsiu’“. Žodžiu „varginasi“ baigiasi Jeremijo žodžiai[33].