Read Lietuvos Biblijos draugija DC Raudų 3 Bible Online

Raudų 3 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Raudų 3

¹א Aš esu žmogus, matęs skausmą nuo Dievo pykčio lazdos.

²Jis varė mane vis giliau ir giliau į tamsybes be jokios šviesos.

³Tik prieš mane jis vis kelia ir kelia ranką visą dieną.

⁴ב Jis sunešiojo mano kūną ir odą, sutrupino man kaulus.

⁵Jis apgulė ir apsupo mane kartėliu ir vargais.

⁶Jis apgyvendino mane tamsybėse kaip tuos, kurie seniai numirė.

⁷ג Jis aptvėrė mane siena, kad neištrūkčiau, prislėgė mane sunkiomis grandinėmis.

⁸Nors aš šaukiuosi ir maldauju, jis užgožia mano maldą.

⁹Jis aptvėrė mano kelius tašytais akmenimis, iškraipė mano takus.

¹⁰ד Man jis — tykojanti meška, sėlinantis liūtas.

¹¹Jis nutempė mane nuo mano kelio ir sudraskė, paliko mane priblokštą.

¹²Jis įtempė savo lanką ir pavertė mane savo strėlių taikiniu.

¹³ה Jis paleido strėles iš savo lanko, ir jos giliai susmigo į mano kūną.

¹⁴Pajuoka tapau visai savo tautai, jie visą dieną dainomis tyčiojasi iš manęs.

¹⁵Jis pripildė mane kartybių, pasotino metėlėmis.

¹⁶ו Jis nubrūžino man dantis žvyru, privertė mane gūžtis pelenuose.

¹⁷Mano gyvenimas neteko ramybės, aš užmiršau, kas yra laimė.

¹⁸Tariau sau: „Praėjo mano garbė ir visa, ko tikėjausi iš VIEŠPATIES“.

¹⁹ז Atminti savo skausmą ir klajones man — metėlė ir tulžis!

²⁰Aš apie tai nuolat galvoju, ir prislėgta mano dvasia.

²¹Bet viltis sugrįžta atsiminus,

²²ח kad ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekada neišsenka, gailestingumo jam niekada nepristinga.

²³Kas rytą jie nauji; didelė tavo ištikimybė!

²⁴„VIEŠPATS yra mano dalia, — sakau sau, — todėl į jį dėsiu viltis“.

²⁵ט Geras yra VIEŠPATS tiems, kurie jo laukia, žmogui, kuris jo ieško.

²⁶Gera laukti kantriai, kol išgelbėjimas ateis iš VIEŠPATIES.

²⁷Gera žmogui jaunystėje nešti jungą.

²⁸י Tesėdi jis vienas tyloje, kai jungas jam sunkus.

²⁹Teliečia dulkes lūpomis; rasi dar yra vilties.

³⁰Teatsuka žandą mušančiam, tesisotina užgaule.

³¹כ Juk Viešpats neatmeta amžinai.

³²Juk jei jis ir plaka, tai ir vėl pasigaili dėl savo ištikimosios meilės gausybės. Juk tyčia žmogaus

³³jis nei plaka, nei liūdina.

³⁴ל Kai visi krašto belaisviai trypiami kojomis,

³⁵kai žmogaus teisės paminamos Aukščiausiojo akivaizdoje,

³⁶kai sprendžiant bylą skriaudžiamas žmogus, — nejau to Viešpats nemato?

³⁷מ Kieno įsakas buvo kada nors įvykdytas, jei Viešpats nebuvo to norėjęs?

³⁸Argi ne iš Aukščiausiojo lūpų ateina tai, ką atneša nelaimės ir laimė?

³⁹Tad kodėl žmogus, kol gyvas, skundžiasi dėl bausmės už savo nuodėmes?

⁴⁰נ Ištirkime ir patikrinkime savo kelius, grįžkime pas VIEŠPATĮ!

⁴¹Pakelkime savo rankas ir širdis į Dievą danguje!

⁴²Mes nusikaltome ir maištavome, ir tu neatleidai.

⁴³ס Tu apsidengei įniršiu ir persekiojai mus, žudei ir nepasigailėjai.

⁴⁴Tu prisidengei debesimi, kad jokia malda neprasiskverbtų.

⁴⁵Tu padarei mus atmatomis ir šiukšlėmis tarp tautų.

⁴⁶פ Visi mūsų priešai žiojasi prieš mus.

⁴⁷Siaubas ir duobė — mūsų dalia, nuniokojimas ir sunaikinimas.

⁴⁸Mano akys plūsta ašarų upėmis dėl savo tautos pražūties.

⁴⁹ע Mano akys plūs ašaromis be perstojo, be paguodos,

⁵⁰kolei VIEŠPATS nepažvelgs iš dangaus ir nepamatys.

⁵¹Mano akys kankina mane dėl likimo visų dukterų mano mieste.

⁵²צ Mano priešai be jokios priežasties sugavo mane kilpa kaip paukštį.

⁵³Jie įstūmė mane gyvą į duobę, užvertė ant manęs akmenis.

⁵⁴Vandenys tvino man virš galvos, ir aš tariau: „Man galas!“

⁵⁵ק Šaukiausi tavo vardo, VIEŠPATIE, iš duobės gelmių.

⁵⁶Tu girdėjai mano šauksmą: „Tenebūna kurčia tavo ausis mano pagalbos šauksmui!“

⁵⁷Tu atėjai man pagalbon, kai aš tavęs šaukiausi, ir tarei: „Nebijok!“

⁵⁸ר Tu gynei mano reikalą, Viešpatie, išpirkai mano gyvastį.

⁵⁹Tu, VIEŠPATIE, matei padarytą neteisybę, tad apgink mano teises!

⁶⁰Tu matai visą jų kerštingumą, visus jų kėslus prieš mane.

⁶¹ח Tu, VIEŠPATIE, girdėjai jų užgaules, visus jų kėslus prieš mane,

⁶²mano priešų kalbas ir užmačias visą dieną prieš mane.

⁶³Pasižiūrėk! Ar jie sėdi, ar stovi, aš esu jų patyčių daina.

⁶⁴ת VIEŠPATIE, atmokėk jiems, paisydamas jų rankų darbų!

⁶⁵Tejaučia jie širdgėlą, tebūna jiems tavo prakeikimas!

⁶⁶Su įniršiu persekiok juos ir išnaikink po VIEŠPATIES dangumi!