Read Lietuvos Biblijos draugija DC 1 Makabiejų 2 Bible Online

1 Makabiejų 2 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

1 Makabiejų 2

¹Tomis dienomis Simeono sūnaus Johanano sūnus Matatijas, kunigas iš Joaribo, išsikėlė iš Jeruzalės ir apsigyveno Modeine.

²Jis turėjo penkis sūnus: Johananą, vadinamą Gadžiu,

³Simeoną, vadinamą Tasiu,

⁴Judą, vadinamą Makabiejumi,

⁵Eleazarą, vadinamą Avaranu, ir Jehonataną, vadinamą Apfu.

⁶Matydamas šventvagiškus darbus Jude ir Jeruzalėje, jis tarė:

⁷„Oi, vargas! Kam gi turėjau gimti, kad matyčiau savo tautos žūtį bei žūtį šventojo miesto, kad gyvenčiau jame, kai jis atiduotas priešams ir šventoji vieta pateko į svetimųjų rankas?

⁸Jo šventykla tapo tarsi žmogumi be gero vardo,

⁹jos šlovės indai išgabenti į nelaisvę. Jo mažyliai išžudyti gatvėse, jo jauni vyrai krito nuo priešų kalavijo.

¹⁰Kuri tauta nėra gavusi dalies iš jo rūmų, nepasiėmusi ko nors iš jos grobio?

¹¹Visos jo puošmenos išgabentos. Kadaise laisvas, dabar yra tapęs vergu.

¹²Žiūrėk, kaip nuniokota mūsų šventoji vieta, mūsų grožis ir šlovė! Žiūrėk, kaip pagonys ją išniekino!

¹³Kam gi mums ir begyventi?“

¹⁴Persiplėšęs drabužius, Matatijas apsivilko ašutine ir didžiai gedėjo.

¹⁵Karaliaus pareigūnai, prievarta vertę atsimesti, atvyko į Modeino miestą surengti aukų atnašavimo.

¹⁶Apie juos susibūrė daug izraelitų. Ir Matatijas bei jo sūnūs buvo priversti pasirodyti.

¹⁷Karaliaus pareigūnai kreipėsi į Matatiją, tardami: „Tu esi vadas, gerbiamas ir žymus žmogus šiame mieste. Tu turi sūnų ir tautiečių, kurie tave palaiko.

¹⁸Tad eikš ir pirmas įvykdyk karaliaus įsaką, kaip padarė visos tautos ir visi Judo vadai bei visi pasilikusieji Jeruzalėje. Tada tu ir tavo sūnūs būsite tarp karaliaus bičiulių, pagerbti sidabru, auksu ir gausiomis dovanomis“.

¹⁹Bet Matatijas, atsakydamas pakeltu balsu, tarė: „Net jeigu visos tautos karaliaus valdose jam paklustų ir net jeigu kiekviena tauta, atsimesdama nuo savo protėvių religijos, sutiktų vykdyti karaliaus įsakus,

²⁰aš, mano sūnūs ir tautiečiai liktume prie savo protėvių Sandoros.

²¹Saugok, Dieve, kad mes atmestume Įstatymą ir įsakymus!

²²Karaliaus įsakams nepaklusime, nuo savo religijos nei į dešinę, nei į kairę nesuksime“.

²³Vos jam baigus kalbėti, vienas žydas išėjo į priekį visų akyse atnašauti aukos ant Modeino aukuro pagal karaliaus įsaką.

²⁴Tai pamatęs, Matatijas užsidegė uolumu; jam drebėjo širdis iš susijaudinimo. Jį užplūdo teisus pyktis. Tad pribėgęs jis užmušė atsimetėlį ant aukuro.

²⁵Drauge jis užmušė ir karaliaus pareigūną, norėjusį priversti juos atnašauti auką, ir nugriovė aukurą.

²⁶Degdamas uolumu dėl Įstatymo, jis elgėsi, kaip buvo pasielgęs kadaise Finehasas su Saluvo sūnumi Zimriu.

²⁷Tada Matatijas perėjo miestą, šaukdamas pakeltu balsu: „Kas tik yra uolus dėl Įstatymo ir laikosi Sandoros, teišeina su manimi!“

²⁸Tada jis ir jo sūnūs paliko mieste visa, ką turėjo, ir pabėgo į kalnus.

²⁹Daug žmonių, ieškančių teisumo ir teisingumo, išėjo gyventi į tyrus,

³⁰pasiimdami savo vaikus, žmonas ir net galvijus, nes juos buvo užgulusios nepakeliamos nelaimės.

³¹Karaliaus pareigūnus ir įgulą, buvusius Jeruzalėje, Dovydo mieste, pasiekė žinia, kad vyrai, atsisakę vykdyti karaliaus įsaką, išėjo į slėptuves tyruose.

³²Stiprus dalinys tuojau pat išskubėjo jų vytis. Pasiviję pasistatė stovyklą ir sustojo į mūšio rikiuotę. Ta diena buvo šabas.

³³„Dabar pats laikas, — šaukė jiems kariai, — išeikite ir vykdykite, ką karalius įsako! Liksite gyvi!“

³⁴Bet jie atsakė: „Nei mes eisime, nei darysime, ką įsako karalius, ir šabo dienos neniekinsime“.

³⁵Kariai nedelsdami pradėjo puolimą,

³⁶bet jie niekaip nesipriešino, nemetė į juos nė akmens, nei slėptuvių angų neužramstė.

³⁷Mat jie sakė: „Visi be kaltės mirkime. Dangus ir žemė yra mūsų liudytojai, kad jūs mus neteisingai žudote“.

³⁸Taigi kariai puolė juos šabo dieną. Jie buvo išžudyti drauge su savo žmonomis, vaikais ir galvijais, iš viso apie tūkstantis žmonių.

³⁹Kai žinia apie tai pasiekė Matatiją ir jo draugus, jie labai gedėjo dėl jų.

⁴⁰Vienas kitam jie sakė: „Jeigu visi taip elgsimės, kaip elgėsi mūsų broliai, atsisakydami kovoti su pagonimis dėl savo gyvasties ir savo papročių, jie greitai mus nušluos nuo žemės“.

⁴¹Taigi tą pačią dieną jie taip nutarė: „Jei kas puls mus šabo dieną, kad ir kas jis būtų, kovosime su juo, kad nežūtume visi, kaip žuvo mūsų broliai tyrų slėptuvėse“.

⁴²Prie jų prisidėjo ir būrys chasidų, narsių Izraelio galiūnų, norinčių ištikimai aukotis dėl Įstatymo.

⁴³Be to, ir visi kiti, kurie buvo tapę pabėgėliais, norėdami išsigelbėti nuo persekiojimo, dėjosi prie jų, sustiprindami jų gretas.

⁴⁴Surinkę kariuomenę, jie įpykę su įniršiu žudė nusidėjėlius ir atsimetėlius. Gyvi išlikusieji gelbėjosi, bėgdami pas pagonis.

⁴⁵Matatijas ir jo draugai surengė žygį per visą kraštą, griaudami aukurus.

⁴⁶Visus berniukus, užtiktus Izraelio žemėje neapipjaustytus, jie privertė apipjaustyti.

⁴⁷Persekiojant įžūliuosius, jų žygį lydėjo sėkmė.

⁴⁸Gelbėdami Įstatymą iš pagonių bei karalių rankų, jie neleido nedorėliams gauti viršaus.

⁴⁹Artinantis Matatijo mirties metui, jis tarė savo sūnums: „Dabar įžūlumas ir smurtas vis labiau įsigali, dabar sąmyšio ir nuožmaus pykčio metas.

⁵⁰Tad būkite, mano sūnūs, uolūs dėl Įstatymo, dėkite savo gyvastį už savo tėvų Sandorą!

⁵¹Atsiminkite mūsų protėvių žygius, atliktus kiekvieno savo kartoje, ir jūs užsitarnausite didelę garbę ir amžiną vardą.

⁵²Argi nebuvo išmėgintas ir rastas ištikimas Abraomas, argi nebuvo tai jam įskaityta teisumu?

⁵³Juozapas savo nelaimės metu laikėsi įsakymo ir tapo Egipto valdovu.

⁵⁴Mūsų protėvis Finehasas už savo uolumo žygį gavo amžiną kunigystės sandorą.

⁵⁵Jozuė už atliktą užduotį tapo Izraelio teisėju.

⁵⁶Kalebas už sueigai duotą liudijimą gavo paveldą krašte.

⁵⁷Dovydas už dosnią širdį gavo karaliaus sostą kaip paveldą.

⁵⁸Elijas už uolią kovą dėl Įstatymo buvo paimtas į dangų.

⁵⁹Hananijas, Azarija ir Mišaelis už savo tikėjimą buvo išgelbėti iš ugnies liepsnų.

⁶⁰Danielius už savo širdies tyrumą buvo išgelbėtas iš liūto nasrų.

⁶¹Taigi pasvarstykite tai nuo kartos į kartą, kad nė vienas, kuris juo pasitiki, nepristigtų jėgų.

⁶²Nebijokite nusidėjėlio grasinimų, nes jo garbė baigiasi puvimu ir kirmėlėmis.

⁶³Šiandien jis išaukštintas, o rytoj jo nebus galima rasti, nes bus sugrįžęs į dulkes, o jo užmačios išblėsusios.

⁶⁴Sūnūs, būkite narsūs ir ryžtingi, kovodami už Įstatymą, nes per jį tapsite garbingi.

⁶⁵Štai jūsų brolis Simeonas, žinau, yra išmintingas vyras. Visada jo klausykite, ir jis bus jums tarsi tėvas.

⁶⁶O Judas Makabiejus, galiūnas nuo pat jaunystės, bus jūsų kariuomenės vadas ir ves karą su pagonimis.

⁶⁷Suburkite prie savęs visus, kurie laikosi Įstatymo, ir atkeršysite už savo tautą!

⁶⁸Pagonims atmokėkite, kaip jie užsitarnauja, ir laikykitės Įstatymo įsakymų“.

⁶⁹Paskui, palaiminęs juos, jis nuėjo pas savo protėvius.

⁷⁰Jis mirė šimtas keturiasdešimt šeštais metais ir buvo palaidotas savo tėvų kape Modeine. Visas Izraelis jo gedėjo didžiu gedulu.