Read Lietuvos Biblijos draugija DC 2 Makabiejų 1 Bible Online

2 Makabiejų 1 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

2 Makabiejų 1

¹„Jeruzalės ir Judo krašto žydai su džiaugsmu sveikina savo brolius Egipte ir linki jiems visapusiškos ramybės!

²Tebūna Dievas jums geras ir teatsimena savo Sandorą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu — savo ištikimaisiais tarnais.

³Teduoda jums visiems širdį, kad garbintumėte jį visa širdimi ir noriai vykdytumėte jo valią.

⁴Teatveria jūsų širdį savo Įstatymui ir įsakymams. Tesuteikia jums ramybę.

⁵Teišklauso jūsų maldų, tebūna jums taikus ir tenepalieka jūsų sunkią valandą.

⁶Čia net dabar mes už jus meldžiamės.

⁷Demetrijui valdant, šimtas šešiasdešimt devintais metais, mes, žydai, rašėme jums: ‘Baisioje nelaimėje, kuri mus ištiko nuo to laiko, kai Jasonas ir jo šalininkai pakėlė maištą prieš šventąjį kraštą ir karalystę,

⁸uždegė šventyklos vartus ir praliejo nekaltą kraują, mes meldėmės Viešpačiui ir buvome išklausyti. Mes atnašavome auką ir javų atnašą, uždegėme žibintus ir išdėstėme duonos kepalus.

⁹Tad dabar prašome švęsti Palapinių šventę[1] kislevo mėnesį!’ Šimtas aštuoniasdešimt aštunti metai“.

¹⁰„Jeruzalės ir Judo krašto žydai, seniūnų taryba ir Judas su džiaugsmu sveikina Aristobulą, pateptųjų kunigų šeimos narį, karaliaus Ptolemėjo mokytoją, ir visus žydus Egipte ir linki sveikatos!

¹¹Dievo išgelbėti iš didelių pavojų, mes jam didžiai dėkojame už atėjimą kovoti su karaliumi mūsų pusėje,

¹²nes pats Dievas išvarė kovojusius su šventuoju miestu.

¹³Iš tikrųjų, pasiekęs Persiją, lydimas kariuomenės, kuri atrodė nenugalima, jų vadas buvo sukapotas Nanėjos šventykloje per apgaulę kunigų, tarnavusių deivei Nanėjai.

¹⁴Apsimetęs, kad nori vesti deivę, Antiochas drauge su bičiuliais atėjo į šventyklą, norėdamas gauti jos gausius turtus kaip kraitį.

¹⁵Naneono kunigams išdėsčius turtus, Antiochas tik su maža palyda atėjo prie šventyklos. Vos jam įėjus į šventovę, kunigai užsklendė duris.

¹⁶Paskui jie atidarė slaptą angą lubose, ir akmenų kruša užmušė vadą ir jo vyrus. Sukapoję lavonus, nukirto jam galvą ir išmetė lauke buvusiems žmonėms.

¹⁷Tebūna visur pagarbintas mūsų Dievas, kuris nubaudė nedorėlius!

¹⁸Kadangi kislevo mėnesio dvidešimt penktą dieną mes švęsime šventyklos apvalymą, manome, jog dera pranešti jums, kad ir jūs švęstumėte Palapinių šventę ir dieną ugnies, kuri pasirodė, kai šventyklos ir aukuro atstatytojas Nehemijas atnašavo aukas.

¹⁹Kai mūsų protėviai buvo vedami į nelaisvę Persijon, pamaldūs to meto kunigai paėmė ugnies iš aukuro ir slaptomis ją paslėpė sausoje vandens talpyklos duobėje, pasirūpindami, kad ta vieta niekam nebūtų žinoma.

²⁰Praėjus daugeliui metų, kai Dievui patiko, Nehemijas, Persijos karaliaus įgaliotas, pasiuntė palikuonis kunigų, paslėpusių ugnį, kad ją atneštų. Kai jie mums pranešė, kad rado ne ugnį, o tirštą skystį, jis įsakė jo pasemti ir atnešti.

²¹Paruošus atnašas ant aukuro aukai, Nehemijas paliepė kunigams pašlakstyti tuo skysčiu malkas ir ant jų gulinčias atnašas.

²²Kai tai buvo padaryta ir saulė, iki tol buvusi už debesų, sušvito, suliepsnojo tokia didelė ugnis, kad visi stebėjosi.

²³Tuo tarpu, aukai degant, kunigai ir visa sueiga kalbėjo maldą. Jehonatanas vedė, o kiti atsakinėjo drauge su Nehemiju.

²⁴Maldos žodžiai skambėjo taip: ‘Viešpatie, Viešpatie Dieve, visų daiktų Kūrėjau, tu šiurpulingas ir galingas, tu teisus ir gailestingas. Tik tu esi karalius ir geradaris,

²⁵tik tu esi rūpintojėlis, tik tu esi teisus ir visagalis, ir amžinas. Iš viso pikto tu išgelbsti Izraelį; išsirinkai mūsų protėvius ir juos pašventinai.

²⁶Priimk šią auką už visą savo Izraelio tautą, saugok ir pašventink savo paveldą.

²⁷Surink mūsų išblaškytą tautą, išlaisvink vergaujančius pagonims, maloniai pažvelk į užguituosius ir užgautuosius, tesužino pagonys, kad tu mūsų Dievas.

²⁸Nubausk tuos, kurie mus engia, ir tuos, kurie mums įžūlūs.

²⁹Pasodink savo tautą į šventąją vietą, kaip Mozė pažadėjo’.

³⁰Tada kunigai pradėjo giedoti giesmes.

³¹Aukos atnašoms sudegus, Nehemijas įsakė likusį skystį išlieti ant akmens luitų.

³²Vos tai padarius, įsižiebė liepsna, bet jos šviesa pradingo aukuro šviesos spindesyje.

³³Kai žinia apie tą įvykį pasklido ir persų karaliui papasakota, kad toje vietoje, kur ištremtieji kunigai buvo paslėpę ugnį, rastas skystis, kuriuo Nehemijas ir jo palydovai degino aukų atnašas,

³⁴karalius, ištyręs įvykį, įsakė tą vietą aptverti ir paskelbė ją esant šventą.

³⁵Karalius paėmė dideles sumas pinigų ir išdalijo juos Nehemijui ir jo palydovams.

³⁶Nehemijas ir jo palydovai pavadino skystį neftaru, tai yra apvalymu, bet dauguma žmonių vadina jį nafta.“