Read Lietuvos Biblijos draugija DC 2 Makabiejų 2 Bible Online

2 Makabiejų 2 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

2 Makabiejų 2

¹Įrašuose randame, kad pranašas Jeremijas liepęs į tremtį vedamiems tremtiniams pasiimti tos ugnies, kaip jums ką tik papasakojome.

²Įrašai taip pat rodo, kad į tremtį vedamiems žmonėms pranašas davė ir Įstatymą ir pamokė juos, kad neužmirštų Viešpaties įsakymų ir kad matydami aukso ir sidabro stabus bei papuošalus neleistų širdžiai paklysti.

³Ir kitais panašiais žodžiais jis primygtinai skatino neleisti Įstatymui pradingti iš savo širdžių.

⁴Tame pačiame rašte pasakojama, kaip pranašas, gavęs dievišką apreiškimą, įsakė, kad Padangtė ir Skrynia eitų su juo, ir kaip jis užlipo ant kalno, į kurį Mozė buvo užžengęs ir nuo kurio buvo pamatęs Dievo pažadėtą paveldą.

⁵Ten Jeremijas rado vietą oloje ir įnešęs į ją Padangtę, Skrynią ir smilkalų aukurą užtaisė angą.

⁶Keletas žmonių, ėjusių iš paskos, užkopė, norėdami pažymėti taką, bet negalėjo rasti olos.

⁷Apie tai išgirdęs, Jeremijas išbarė juos: „Ta vieta turi likti nežinoma, — sakė jis, — kol Dievas vėl nesurinks savo tautos ir neparodys jiems savo gailestingumo.

⁸Tuomet Viešpats atskleis visus tuos dalykus, ir Viešpaties Šlovė bei debesis bus matyti lygiai taip, kaip pasirodė virš Mozės ir kai Saliamonas meldėsi, kad ta vieta būtų garbingai pašventinta.

⁹Mums taip pat pasakyta, kaip Saliamonas savo išmintimi atnašavo auką šventovei pašventinti ir užbaigti.

¹⁰Kaip Mozė meldėsi Viešpačiui, ir ugnis, nužengusi iš dangaus, sudegino aukas, taip ir Saliamonas meldėsi, ir ugnis nužengusi sudegino deginamąsias aukas.

¹¹Mozė buvo sakęs: ‘Jos buvo sudegintos, nes auka už nuodėmę nebuvo valgyta’.

¹²Ir Saliamonas šventė tą šventę panašiu būdu aštuonias dienas.

¹³Be šių dalykų, ir šiuose įrašuose, ir Nehemijo atsiminimuose[2] aprašyta, kaip Nehemijas surinko knygas apie karalius, pranašų ir Dovydo raštus bei karalių laiškus apie dovanas šventyklai.

¹⁴Panašiai Judas vėl surinko visas knygas, išmėtytas per mus ištikusius karus, ir dabar mes jas turime.

¹⁵Jeigu jums kurios nors reikia, atsiųskite pasiuntinius jų parnešti.

¹⁶Kaip jau minėjome, rašome jums, kadangi rengiamės švęsti šventyklos apvalymo šventę, prašydami ir jus tą šventę švęsti.

¹⁷Dievas yra tas, kuris išgelbėjo visą savo tautą ir sugrąžino jiems jų paveldą, karalystę, kunigystę bei šventąsias apeigas,

¹⁸kaip buvo pažadėjęs per Įstatymą. Mes pasitikime Dievu, kad jis veikiai pasigailės mūsų ir surinks mus iš po viso dangaus į savo šventąją vietą, nes jis iš tikrųjų išgelbėjo mus iš didelių pavojų ir apvalė savo vietą“.

¹⁹Čia pasakojama apie Judą Makabiejų bei jo brolius, apie didingosios šventovės išvalymą, aukuro pašventinimą,

²⁰apie žygius prieš Antiochą Epifaną bei jo sūnų Eupatorą

²¹ir apie iš dangaus atėjusius pasirodymus didvyriams, taip narsiai kovojusiems už judėjybę, kad nors būdami negausūs skaičiumi, jie paėmė visą kraštą, priversdami bėgti barbarų gaujas,

²²atgavo visame pasaulyje garsią šventovę, išlaisvino miestą ir atkūrė įstatymus, kuriems iškilo pavojus būti panaikintiems. Visa tai jie padarė, nes Viešpats savo didžiu gerumu buvo jiems maloningas.

²³Ką Jasonas iš Kirėnės papasakojo penkiose knygose, mes mėginsime sutraukti į vieną veikalą.

²⁴Turėdami prieš akis žodžių srautą ir sunkumus, su kuriais susiduria norintys nertis į istorijos pasakojimus, kai medžiaga būna gausi,

²⁵mes stengėmės patikti mėgstantiems paprastą skaitymą, palengvinti kruopštiesiems, linkusiems įsiminti dalykus, ir būti naudingi visiems.

²⁶Mums, užsidėjusiems šį sunkų trumpinimo darbą, užduotis toli gražu nėra lengva, bet reikalauja daug prakaito ir nemigos naktų,

²⁷kaip nėra lengva rengiančiam puotą ar ieškančiam naudos kitų labui. Nepaisydami to, norėdami susilaukti daugelio dėkingumo, mes mielai pakelsime šį nelengvą triūsą,

²⁸palikdami atsakomybę už smulkmenų tikrumą pirmykščiam autoriui, patys apsiribodami pastangomis duoti tik santraukos metmenis.

²⁹Juk kaip naują namą statantis meistras turi kreipti dėmesį į visą pastatą, tuo tarpu žmogus, kuris imasi jį dažyti ir puošti, turi rūpintis tik tuo, kas reikalinga namui papuošti, taip, manau, yra ir mums.

³⁰Istoriko pirmutinė pareiga yra leistis į dalykų tyrinėjimą, išsamiai juos apsvarstyti ir pasirūpinti smulkmenomis,

³¹o žmogui, perdirbančiam pasakojimą, turi būti leista siekti glaustos išraiškos ir vengti išsamaus dalyko svarstymo.

³²Tad čia ir pradėsime pasakojimą, nepridėdami daugiau nieko prie to, kas jau pasakyta, nes pasakojimui rašyti ilgą įžangą, o patį pasakojimą sutrumpinti, būtų neišmintinga.