Read Lietuvos Biblijos draugija DC 2 Makabiejų 5 Bible Online

2 Makabiejų 5 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

2 Makabiejų 5

¹Maždaug tuo metu Antiochas pradėjo antrą karo žygį prieš Egiptą.

²Atsitiko taip, kad kone keturiasdešimt dienų virš miesto buvo matyti raitininkai, šuoliuojantys oru, apsirengę auksu ataustais drabužiais, būriai, apsiginklavę ietimis ir iš makščių ištrauktais kalavijais —

³raitijos daliniai kovos rikiuotėje, darantys antpuolius ir priešpuolius vienu ar kitu keliu, judantys skydai, iečių miškas, kalavijų švytavimas, strėlių kruša, aukso pakinktų blizgesys ir visokiausi šarvai.

⁴Užtat visi meldėsi, kad šis regėjimas būtų geras būsimo įvykio ženklas.

⁵Bet pasklidus netikram gandui apie Antiocho mirtį, Jasonas, sutelkęs ne mažiau kaip tūkstantį vyrų, nelauktai užpuolė miestą. Kai sienų gynėjai buvo priversti pasitraukti ir miestas galų gale paimtas, Menelajas pabėgo į tvirtovę.

⁶O Jasonas tada žudė savo tautiečius be pasigailėjimo, nesuvokdamas, kad sėkmė savo žmonių sąskaita yra didžiausia nelaimė, ir manydamas, kad laimi pergalės grobį iš priešų, o ne iš savo tautiečių.

⁷Net taip valdžios paimti jis nepajėgė. Galop iš savo sąmokslo patyrė tik gėdą ir vėl pabėgo į amonitų kraštą.

⁸Ilgainiui jis priėjo liūdną galą. Apkaltintas arabų valdovui Aretui, bėgo iš miesto į miestą, visų vejamas, nekenčiamas kaip nusikaltęs įstatymams, prakeiktas kaip savo tėvynės ir tautiečių žudikas, ir atsirado Egipte kaip į jūros krantą išmestas medis.

⁹Pagaliau žmogus, kuris buvo išvaręs daugelį iš savo krašto į tremtį, mirė tremtyje po to, kai sėdo į laivą vykti pas lakedemoniečius, vildamasis rasti prieglaudą dėl savo ryšių su jais.

¹⁰Nebuvo nei kas gedėtų, nei kas palaidotų žmogų, kuris pats paliko daugelį nepalaidotų. Protėvių kape vietos jam nebuvo.

¹¹Kai žinia apie šį įvykį pasiekė karalių, jis nusprendė, kad Judėja sukilusi. Todėl labai įtūžęs jis leidosi į žygį iš Egipto ir paėmė miestą antpuoliu.

¹²Savo kariams įsakė žudyti be pasigailėjimo visus sutiktus žmones ir skersti subėgusius į savo namus.

¹³Jauni ir seni buvo išžudyti, moterys ir vaikai sunaikinti, mergelės ir mažyliai išskersti.

¹⁴Per tris dienas buvo aštuoniasdešimt tūkstančių aukų; keturiasdešimt tūkstančių krito nuo smurto ir tiek pat žmonių buvo parduota į vergiją.

¹⁵Dar tuo nepasitenkinęs, įstatymų ir tėvynės išdaviko Menelajo vedamas, Antiochas turėjo įžūlios drąsos įeiti į švenčiausią visame pasaulyje šventovę.

¹⁶Savo nešvariomis rankomis jis paėmė šventuosius indus, savo nedoromis rankomis sušlavė dovanas, kurias daug kitų karalių buvo atnešę, norėdami išaukštinti, pašlovinti ir pagerbti tą vietą.

¹⁷Antiochas buvo taip pasipūtęs, kad nesuvokė, jog dėl miesto gyventojų nuodėmių Viešpats buvo supykęs trumpą valandėlę, todėl buvo abejingas šventajai Vietai.

¹⁸Bet jeigu jie nebūtų buvę įsipainioję į tokią daugybę nuodėmių, tas žmogus būtų buvęs nuplaktas ir sulaikytas nuo neapgalvoto žingsnio tą pačią akimirką, kai tik įėjo į vidų, kaip buvo atsitikę Heliodorui, karaliaus Seleuko atsiųstam iždo patikrinti.

¹⁹Tačiau ne vietai Viešpats išsirinko tautą; veikiau jis išsirinko vietą tautai.

²⁰Užtat pati vieta, tapusi tautos dalininke ištikusiose nelaimėse, dalijosi su ja ir palaima. Vieta, palikta Visagalio pykčio akimirką, atgavo visą savo garbę didžiojo Viešpaties atleidimo metu.

²¹Taigi Antiochas, pagrobęs iš šventyklos tūkstantį aštuonis šimtus talentų, išskubėjo į Antiochiją, per savo įžūlumą manydamas galįs sausumą padaryti plaukiojamą ir jūrą pereinamą kojomis.

²²Gyventojams engti jis paliko valdytojus: Jeruzalėje — Pilypą, frygų kilmės, o būdo nuožmesnio už žmogų, kuris jį paskyrė,

²³Garizime — Androniką, taip pat Menelają, valdžiusį savo tautiečius nuožmiau negu visi kiti. Iš neapykantos žydams

²⁴Antiochas išsiuntė mūsų vadą Apoloniją su dvidešimt dviejų tūkstančių kariuomene, įsakydamas išžudyti suaugusius vyrus, o moteris ir paauglius parduoti į vergiją.

²⁵Atvykęs į Jeruzalę, tas žmogus dėjosi esąs taikingai nusiteikęs ir laukė tik šventosios šabo dienos. Tada būdamas tikras, kad žydai neužsiėmę darbais, jis įsakė savo kariams rikiuotis paradui su ginklais.

²⁶Visus išėjusius pasižiūrėti išžudė. Po to su ginkluotais vyrais puolė miestą ir išžudė daugybę žmonių.

²⁷Bet Judas Makabiejus su maždaug devyniais kitais pasitraukė į dykumą. Jis ir jo vyrai gyveno kalnuose kaip laukiniai gyvuliai. Ten jie gyveno ir kad išvengtų nešvarumo maitinosi augalais.