Read Lietuvos Biblijos draugija DC Morkaus 4 Bible Online

Morkaus 4 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Morkaus 4

¹Jėzus vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie jo susirinko didžiausia minia, kad jis net įlipo į valtį ežere ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko sausumoje palei ežerą.

²Jis mokė juos daugelio dalykų palyginimais. Mokydamas bylojo:

³„Paklausykite! Antai sėjėjas išsirengė sėti.

⁴Jam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė.

⁵Kiti grūdai nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo mažai žemių, ir greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.

⁶Bet saulei užtekėjus daigai nuvyto ir neturėdami šaknų sudžiūvo.

⁷Kiti krito tarp erškėčių; erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos, ir jie nedavė derliaus.

⁸Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni — trisdešimteriopą grūdą, kiti — šešiasdešimteriopą, treti — šimteriopą“.

⁹Jis dar pridėjo: „Kas turi ausis klausyti — teklauso!“

¹⁰Kai Jėzus pasiliko vienas, jo palydovai kartu su Dvylika ėmė klausinėti apie palyginimus.

¹¹Jis atsakė: „Jums atiduotas Dievo karalystės slėpinys, o svetimiesiems viskas sakoma palyginimais,

¹²kad jie regėti regėtų, bet nematytų, girdėti girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista“.

¹³Ir jis paklausė: „Nejau nesuprantate šito palyginimo?! Tai kaipgi suprasite visus kitus palyginimus?

¹⁴Sėjėjas — tai sėjantis žodį.

¹⁵Palei kelią sėjamas žodis — tai žmonės, kuriems vos išgirdus žodį, ateina šėtonas ir išplėšia juose pasėtąjį žodį.

¹⁶Panašiai ir su tais, kurie pasėti uolynėje. Išgirdę žodį, jie tuojau su džiaugsmu jį priima.

¹⁷Bet jie neturi savyje šaknų ir yra nepastovūs. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jie greit atkrinta.

¹⁸Yra dar kiti — sėjami tarp erškėčių. Jie išgirsta žodį,

¹⁹bet pasaulio rūpesčiai, turto apgaulė ir įvairios sukilusios aistros nusmelkia žodį, ir jis tampa nevaisingas.

²⁰Geroje žemėje pasėta sėkla — tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių: trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą“.

²¹Jėzus jiems dar sakė: „Argi žiburys atnešamas pakišti po indu ar po lova? Argi ne įstatyti į žibintuvą?!

²²Juk nėra nieko slapta, kas neturėtų būti atidengta, ir nieko paslėpta, kas neišeitų aikštėn.

²³Jei kas turi ausis klausyti, teklauso!“

²⁴Jis taip pat jiems sakė: „Įsidėmėkite, ką girdite: kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta ir dar pridėta.

²⁵Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką turi“.

²⁶Ir vėl jis kalbėjo: „Dievo karalystė panaši į žmogų, kuris beria dirvon sėklą.

²⁷Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip.

²⁸Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje.

²⁹Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo“.

³⁰Jėzus dar sakė: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime?

³¹Ji — tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje,

³²bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves ir išleidžia tokias plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“.

³³Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti.

³⁴Be palyginimų jiems jis nekalbėdavo, o savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo.

³⁵Tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“

³⁶Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys.

³⁷Tuomet pakilo didžiulis viesulas, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė.

³⁸Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino jį šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“

³⁹Atbudęs jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: „Nutilk, nurimk!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.

⁴⁰O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“

⁴¹Juos pagavo didi baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas gi jis toks? Net vėjas ir marios jo klauso!“