Read Lietuvos Biblijos draugija DC Luko 12 Bible Online

Luko 12 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Luko 12

¹Tuo tarpu susirinko tūkstančiai žmonių, kad vieni kitus trypė. Tada Jėzus pradėjo kalbėti pirmiausia savo mokiniams: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės!

²Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.

³Ką kalbėjote patamsyje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų!

⁴Aš sakau jums, savo bičiuliams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau kenkti.

⁵Aš parodysiu, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įstumti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite!

⁶Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus[42]? Tačiau nė vienas jų nėra Dievo užmirštas.

⁷Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.

⁸Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje.

⁹O kas manęs išsigins žmonių akivaizdoje, to bus išsiginta Dievo angelų akivaizdoje.

¹⁰Kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam nebus atleista.

¹¹Kai jie ves jus į sinagogas pas viršininkus ar vyresnybes, nesirūpinkite, kaip ginsitės ar ką atsakinėsite,

¹²nes Šventoji Dvasia tą pačią valandą jus pamokys, ką kalbėti“.

¹³Vienas iš minios jam tarė: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą“.

¹⁴Jis atsakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“

¹⁵Ir dar pridūrė: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“.

¹⁶Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių.

¹⁷Jis pradėjo sau vienas svarstyti: ‘Ką man čia dabar padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus’.

¹⁸Galop jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes.

¹⁹Tada tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!’

²⁰O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’

²¹Taip būna tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“.

²²Tada Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Todėl aš jums sakau: per daug nesirūpinkite gyvybe, ką valgysite, nė savo kūnu, ką vilkėsite.

²³Gyvybė svarbesnė už maistą, o kūnas už drabužį.

²⁴Pasižiūrėkite į varnus. Jie nesėja ir nepjauna, neturi nei sandėlių, nei kluonų, bet Dievas juos maitina. Jūs nepalyginti vertesni už paukščius!

²⁵Kas gi jūsų galėtų savo rūpesčiu bent per sprindį prailginti sau gyvenimą?!

²⁶Tad jei jūs neįstengiate padaryti net mažmožio, tai kam rūpinatės kitais dalykais?

²⁷Įsižiūrėkite, kaip auga lelijos. Jos neverpia ir neaudžia. Bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų.

²⁸Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, šiandien žydinčią, o rytoj metamą į krosnį, tai dar labiau pasirūpins jumis, mažatikiai!

²⁹Tad neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nebūgštaukite!

³⁰Visų tų dalykų vaikosi šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia.

³¹Verčiau ieškokite jo karalystės, o tai bus jums pridėta.

³²Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę!

³³Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės.

³⁴Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis.

³⁵Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti.

³⁶Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų.

³⁷Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir eidamas aplinkui patarnaus jiems.

³⁸Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!

³⁹Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus.

⁴⁰Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.

⁴¹Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“

⁴²Viešpats atsakė: „Kas yra tas ištikimas ir sumanus prievaizdas, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku ją maitinti?

⁴³Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį.

⁴⁴Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visų savo turtų.

⁴⁵Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti,

⁴⁶tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Jis žiauriai nubaus[43] jį, ir jam teks neištikimųjų likimas.

⁴⁷Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas.

⁴⁸O kuris nežino [šeimininko valios], kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota.

⁴⁹Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!

⁵⁰Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!

⁵¹Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemei ramybės?! Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantarvės.

⁵²Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris.

⁵³Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“.

⁵⁴Jėzus pasakė ir minioms: „Matydami debesį, kylantį vakaruose, jūs tuoj pat sakote: ‘Ateina lietus’, ir taip atsitinka.

⁵⁵Pučiant pietų vėjui, jūs tvirtinate: ‘Bus karšta’, ir taip iš tiesų esti.

⁵⁶Veidmainiai! Jūs mokate išaiškinti, ką reiškia žemės ir dangaus išvaizda, tai kodėl gi neišsiaiškinate šio laiko prasmės?

⁵⁷Kodėl gi patys nenusprendžiate, kas teisu?

⁵⁸Kai eini su ieškovu pas vyresnybę, pasistenk dar kelyje su juo sulygti, kad jis tavęs kartais nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą.

⁵⁹Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko[44]“.