Read Lietuvos Biblijos draugija DC Apaštalų darbų 8 Bible Online

Apaštalų darbų 8 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Apaštalų darbų 8

¹Saulius pritarė Stepono nužudymui. Aną dieną prasidėjo didelis Jeruzalės Bažnyčios persekiojimas. Visi, išskyrus apaštalus, išsisklaidė Judėjos ir Samarijos apylinkėse.

²Dievobaimingi vyrai palaidojo Steponą ir labai jį apraudojo.

³O Saulius stengėsi išnaikinti Bažnyčią, naršydamas po namus, suiminėdamas vyrus ir moteris ir siųsdamas juos į kalėjimą.

⁴Tuo tarpu išblaškytieji keliaudami skelbė gerosios naujienos žodį.

⁵Pilypas nuvyko į Samarijos miestą ir ėmė skelbti gyventojams Mesiją.

⁶Minios vieningai klausėsi Pilypo žodžių, nes ne tik girdėjo, bet ir matė daromus stebuklus.

⁷Iš daugelio apsėstųjų, baisiai šaukdamos, išeidavo netyrosios dvasios. Buvo išgydyta daug paralyžiuotųjų ir luošių.

⁸Taigi didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą.

⁹Mieste buvo vienas žmogus, vardu Simonas; jis vertėsi žyniavimu, stebindamas Samarijos gyventojus ir girdamasis esąs didis.

¹⁰Ir visi — nuo mažo iki didelio — prie jo šliejosi ir sakė: „Jis yra Dievo galybė, vadinama ‘Didžioji’“.

¹¹Žmonės prie jo šliejosi, nes per ilgesnį laiką buvo apsukęs jiems galvas savo kerais.

¹²Bet, patikėję Pilypu, skelbiančiu Dievo karalystės gerąją naujieną ir Jėzaus Kristaus vardą, ėmė krikštytis vyrai ir moterys.

¹³Simonas taip pat įtikėjo ir pasikrikštijęs visur sekė paskui Pilypą. Jis buvo apstulbintas, matydamas nepaprastus ženklus ir didžius stebuklus, kurie dėjosi jo akivaizdoje.

¹⁴Apaštalai Jeruzalėje, išgirdę, jog Samarija priėmė Dievo žodį, nusiuntė tenai Petrą ir Joną.

¹⁵Šie atvyko ir ėmė melstis už samariečius, kad jie gautų Šventąją Dvasią.

¹⁶Mat ji dar nebuvo nė vienam jų nužengusi, ir jie tebuvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardu.

¹⁷Tuomet apaštalai dėjo ant jų rankas, ir tie gavo Šventąją Dvasią.

¹⁸Pamatęs, kad apaštalų rankų uždėjimu teikiama Dvasia, Simonas pasiūlė jiems pinigų ir prašė:

¹⁹„Duokite ir man tą galią, kad, kam uždėsiu rankas, gautų Šventąją Dvasią“. Bet Petras tarė jam:

²⁰„Kad tu pražūtum su savo sidabru, jei sumanei už pinigus nusipirkti Dievo dovaną!

²¹Šitame dalyke tu negali turėti nė mažiausios dalies, nes tavo širdis Dievo akivaizdoje neteisi.

²²Verčiau apgailėk šią savo nedorybę ir melsk Viešpatį; gal jis atleis tavo širdies paklydimą.

²³Kaip matau, esi pilnas tulžies ir surakintas nedorybės“.

²⁴Simonas atsakė: „Melskite už mane Viešpatį, kad manęs neištiktų, ką jūs pasakėte“.

²⁵O jie, paliudiję ir apsakę Dievo žodį, pasuko atgal į Jeruzalę, pakeliui skelbdami gerąją naujieną daugelyje Samarijos kaimų.

²⁶Viešpaties angelas prabilo į Pilypą ir pasakė: „Kelkis ir nueik vidurdienį[9] prie vieškelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias“.

²⁷Susiruošęs jis išėjo. Ir štai bevažiuojąs etiopas eunuchas, Etiopijos valdovės kandakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pasimelsti,

²⁸o dabar keliavo namo ir, sėdėdamas savo vežime, skaitė pranašą Izaiją.

²⁹Dvasia tarė Pilypui: „Prieik ir laikykis greta šito vežimo“.

³⁰Pribėgęs Pilypas išgirdo eunuchą skaitant pranašą Izaiją ir paklausė: „Ar ir supranti, ką skaitąs?“

³¹Šis atsiliepė: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ Ir jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą ir sėstis šalia.

³²Rašto skirsnis, kurį jis ką tik skaitė, skelbė: Kaip avis jis buvo vedamas į pjovyklą, ir kaip ėriukas, kuris tyli kerpamas, jis neatvėrė savo lūpų.

³³Jo pažeminime nebuvo jam teisingumo. Kas apsakys jo giminę, jeigu jo gyvenimas žemėje buvo nutrauktas?!

³⁴Eunuchas paklausė Pilypą: „Prašom paaiškinti, apie ką čionai pranašas kalba? Apie save ar apie ką kitą?“

³⁵Tuomet, atvėręs lūpas ir pradėjęs nuo to skirsnio, Pilypas jam paskelbė gerąją naujieną apie Jėzų.

³⁶Keliaudami toliau, jie privažiavo vandenį. „Štai vanduo, — tarė eunuchas, — kas gi kliudo man pasikrikštyti?“[10]

³⁸Jis paliepė sustabdyti vežimą, ir jie abudu — Pilypas ir eunuchas — įbrido į vandenį. Pilypas jį pakrikštijo.

³⁹Išėjus iš vandens, Viešpaties Dvasia pagavo Pilypą. Eunuchas daugiau jo nebematė, tik džiūgaudamas traukė savo keliais.

⁴⁰O Pilypas atsidūrė Azote[11]; iš ten keliaudamas skelbė gerąją naujieną visuose miestuose ir taip atvyko į Cezarėją.