Read Lietuvos Biblijos draugija DC 2 Korintiečiams 12 Bible Online

2 Korintiečiams 12 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

2 Korintiečiams 12

¹Jei reikia girtis (nors iš to jokios naudos), eisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų.

²Pažįstu žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų — ar kūne, ar be kūno, nežinau, Dievas žino — buvo pagautas ir iškeltas iki trečiojo dangaus.

³Ir žinau, kad šitas žmogus — ar kūne, ar be kūno, nežinau, Dievas žino —

⁴buvo paimtas į rojų ir girdėjo slaptingus žodžius, kurių nevalia žmogui ištarti.

⁵Štai tokiu žmogumi pasigirsiu, o savimi nesigirsiu, nebent savo negaliomis.

⁶Jei panorėčiau girtis, nebūčiau neprotingas, nes kalbėčiau tiesą. Bet aš susilaikau, kad kas nors apie mane nepagalvotų daugiau negu tai, ką manyje mato ar iš manęs girdi,

⁷taip pat dėl nepaprastų apreiškimų. Taigi, kad neišpuikčiau, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir neišpuikčiau.

⁸Todėl aš jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs.

⁹Bet man jis atsakė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė tampa tobula silpnume“. Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje.

¹⁰Tad džiaugiuosi silpnumu, paniekinimais, bėdomis, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.

¹¹Jūsų verčiamas, nukalbėjau neprotingai. Iš tikro tai jūs turėtumėte mane pagirti, nes aš ne prastesnis už „antapaštalius“, nors esu niekas.

¹²Jūsų akyse pasitvirtino tikro apaštalo žymės: kantrybė, ženklai, stebuklai ir galingi darbai.

¹³Tad ko gi jums trūksta, palyginti su kitomis Bažnyčiomis? Vien to, kad nebuvau jums našta? Atleiskite man šitą nusikaltimą!

¹⁴Štai aš pasiruošęs trečią kartą atvykti pas jus, tačiau neapsunkinsiu jūsų, nes geidžiu ne jūsų turto, o jūsų pačių. Juk ne vaikai privalo krauti turtą gimdytojams, bet gimdytojai vaikams.

¹⁵Jūsų sielų labui su džiaugsmu viską atiduosiu ir save patį pridėsiu. Argi, be krašto jus mylėdamas, turėčiau būti jūsų mažiau mylimas?

¹⁶Tebūnie ir taip, — sakysite, — aš jūsų neapsunkinau, bet, būdamas gudrus, klasta jus prisiviliojau.

¹⁷Bet argi aš kaip nors išnaudojau jus per kurį savo pasiuntinį?

¹⁸Aš įprašiau Titą keliauti ir pasiunčiau su juo vieną brolį. Argi Titas jus išnaudojo? Argi mes veikėme ne ta pačia dvasia? Argi nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis?

¹⁹Jūs jau seniai manote, kad mes prieš jus teisinamės. Ne, mes kalbame Dievo akivaizdoje, Kristuje, ir visa tai, mylimieji, jūsų pažangai.

²⁰Mat aš bijau, kad atvykęs nerasčiau jūsų tokių, kokių nenoriu, ir kad pats nebūčiau toks, kokio jūs nenorite; kad nebūtų nesantaikos, pavydo, piktumo, barnių, šmeižtų, apkalbų, pasipūtimų, netvarkos,

²¹kad, kai vėl atvyksiu, mano Dievas nepažemintų manęs prieš jus ir man netektų apraudoti daugelio, kurie pirmiau buvo nusidėję ir dar nėra atgailavę dėl savo netyrumo, ištvirkavimo ir gašlumo darbų.