Read Lietuvos Biblijos draugija DC Hebrajams 9 Bible Online

Hebrajams 9 - Lietuvos Biblijos draugija DC bible

Hebrajams 9

¹Tiesa, pirmoji Sandora irgi turėjo apeiginių nuostatų bei žemišką šventyklą.

²Buvo pastatyta padangtė; priešakinė dalis, kur buvo žvakidė, stalas ir padėtinės duonos kepalai, vadinosi šventoji.

³Už antrosios uždangos buvo padangtės dalis, vadinama šventų švenčiausioji.

⁴Ten stovėjo auksinis smilkymo aukuras ir iš visų šonų auksu apmušta Sandoros Skrynia, kurioje buvo aukso ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir Sandoros plokštės.

⁵Viršum jos buvo šlovės kerubai, kurie gaubė permaldavimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti.

⁶Esant tokiai sąrangai, į priekinę dalį visuomet eina kunigai atlikti apeigų,

⁷o į antrąją — tik kartą per metus vienas vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį atnašauja už save ir už tautos paklydimus.

⁸Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į šventovę dar nėra atviras, kol tebestovi priekinė padangtė,

⁹kuri yra dabartinio laikotarpio įvaizdis[4]. Joje atnašaujamos dovanos ir aukos, kurios aukotojo negali padaryti sąžinėje tobulo,

¹⁰bet apima tik valgius, gėrimus ir įvairius apiplovimus pagal išorinius potvarkius, tegaliojančius iki atnaujinimo meto.

¹¹Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos,

¹²taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą.

¹³Ir jeigu ožių bei jaučių kraujas ir telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą,

¹⁴tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, idant tarnautume gyvajam Dievui.

¹⁵Ir todėl jis yra naujosios Sandoros tarpininkas kad įvykus mirčiai, kuria jis atpirko pirmojoje Sandoroje padarytus nusižengimus, pašauktieji gautų žadėtą amžinąjį paveldą.

¹⁶Kur tik yra testamentas, ten būtina įrodyti testatoriaus mirtį.

¹⁷Testamentas įgyja galią mirus jo sudarytojui, o prie jo gyvos galvos testamentas negalioja.

¹⁸Štai kodėl ir pirmoji Sandora nebuvo įsteigta be kraujo.

¹⁹Paskelbęs tautai visus Įstatymo nuostatus, Mozė ėmė veršių bei ožių kraujo su vandeniu ir purpurinės vilnos su yzopu ir apšlakstė pačią knygą bei visą tautą,

²⁰tardamas: Tai yra kraujas Sandoros, kurią priimti įsakė jums Dievas!

²¹Jis apšlakstė krauju ir padangtę bei visus apeigų indus.

²²Taip pat bemaž viskas pagal Įstatymą apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo.

²³Taigi buvo būtina šitaip apvalyti dangiškųjų dalykų atvaizdus, o pačius dangaus dalykus — geresnėmis aukomis negu šitos.

²⁴Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventovę — tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų, stovėdamas priešais Dievo veidą.

²⁵Ir įžengė ne tam, kad pakartotinai atnašautų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į šventąją vietą su svetimu krauju;

²⁶tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo Pasaulio sutvėrimo. Bet dabar jis vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad save aukodamas sunaikintų nuodėmę.

²⁷Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą,

²⁸taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad nuimtų visų nuodėmes, antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui.